Tik-Tak: 666 gradusai

Bye Bye 2011

2011-12-31T04:50:00.000-08:00

Laikrodis tiksi paskutines 2011-ųjų valandas, o man kažkaip... nei šilta nei šalta. Tie metai prabėgo taip greit, jog net nespėjau susivokti, kada čia tie 2010-ieji, o kada jau 2011-ieji. Žinoma, reikia pripažinti, jog šie metai man jau nebuvo tokie ir blogi. Persikėliau iš vieno Lietuvos galo į kitą, sėkmingai pakeičiau mokyklą, apsiėjau be didesnių sveikatos problemų. Reikia tuo džiaugtis ir tikėtis, jog kiti metai taip pat bus dosnūs, bet jei atvirai, niekada per daug to nesureikšminau. Manau svarbiausia yra požiūris ir tikslo siekimas. Jei dėsi daug pastangų ir nuoširdžiai tuo tikėsi - viskas bus geras, ir siekiamo rezultato metų skaičiukai nenulems. Vienintelis ko labai norėtųsi - daugiau laiko sau ir savo šeimai. Norėčiau ir čia dažniau brūkštelėti... Bet yra kaip yra, ir nebematau prasmės pasakoti, kad sviestas yra sviestuotas, o sausainis yra sausainis:) Sėkmingų ir sveikų jums metų, draugai!

Pasiruošimas literatūros apklausai apie pasakėčias

2011-11-19T11:56:00.000-08:00

Tamsią naktį eina mišku Jonas, Miša ir Kotria. Žiūri Kotria, ateina marozas! Su peiliu, bjaurus toks! Miša šliukšt į krūmą, o Jonas visas išbalęs, persigandusiomis akimis stovi lyg įbestas. Katria pasitaisė pantis, gyliai įkvėpė ir atsistojęs vidury tako šaukia: Slysk iš čia, kietuoli! Marozas pamatęs Kotrios plaukus šmurkšt į medį ir sustingo.
Moralas: Draugą nelaimėje pažinsi.

Išaušus spalio rytui...

2011-10-01T06:36:00.000-07:00

Labas rytas! Nors rytas jau seniai praslinko, man šiandien kažko šviesu. Naktį miegojau klaikiai, o diena vos užsnūdus suskambo telefonas ir aš vėl išsibudinau. Dėl to nuotaika kiek suniuro, nes beproto gaila, kai visas penkias dienas trindama suolą galvoji apie tą saldų šeštadienio rytą lovoje, o jam atėjus atsibundi 7:30 ir nebegali užmigti. Ir jei ne pagaliau pasibaigę krutinkaulio skausmai - greičiausiai aš susiraukusi tebesėdėčiau prie knygų. Bet nusprendžiau atšvęsti pasibaigusią agoniją ir nuėjusi į mamą maximą prisipirkau daug šlamšto: pradedant pelėsiniu sūriu, baigiant ledinukais. Manęs nejaudina net ir tai, jog pirmadieni - rašom biologiją, antradieniui - reikia pasiruošti pasakoti per 50 puslapių informacijos apie mitus, ketvirtadieni - pirmasis informatikos rimtesnis testas, o penktadieni - matematikos kontrolinis. Štai ką turėjau omeny sakydama, jog šiandien man šviesu. Iš tiesų, per pastarąjį mėnesi daug ko nutiko. Ir tai žinoma yra normalu: nauja klasė, nauji žmonės, naujas miestas, naujos sienos. Bet nepasakyčiau, jog puoliau į rudenininę depresiją (bent jau kol kas).
Didžiuliu atradimu tapo Senovės Graikų mitų pasaulis. Jis užburia savo didybe, fantastiniais elementais, primena vaikystę, kai su seneliu kas vakarą skaitydavome lietuvių liaudies pasakas ir aš žavėjausi tokiais veikėjais kaip karaliai, karalienės, raganos, slibinai.
Labiausiai iš visų dievų, deivių ir pusdievių man įstrigo Dzeuso sūnus Hefaistas. Jis išsiskyrė žmogiška savybe – silpnumu. Juk beveik visi dievai graikų mituose vaizduojami galingi, gražūs, o Hefaistas – raišas, nepatrauklus. Tačiau jis turėjo prigimtinę dovaną – kalvystę ir gamino pačius nuostabiausius darbus. Hefaistas atkeršijo motinai, kuri jį ištrėmė į Žemę, bet tuo pačiu sugebėjo ir pamiršti nuoskaudas bei ją išlaisvinti. Manau, jog toks turėtų būti tikras herojus.
Reikėtų paminėti ir tai, jog dievų pasaulyje ištvirkimas panašu buvo normalus dalykas. Tai šiek tiek trikdo ir stebina. Dievai nevengė vesti ir susilaukti vaikų su artimaisiais. Tačiau mano manymu, tai nesumenkina mitų žavesio. Juos skaitydama, aš praplėčiau savo akiratį: susipažinau su senovės graikų pasaulėžiūra, tikėjimu, vertybėmis. Manau, iš mitų galima pasimokyti drąsos, ryžto bei pasitikėjimo savimi. Kiekvienam praverstų susipažinti su šiuo pasauliu.
Taip ir bėga rudens dienos. Juk dabar toks gražus metas! Po galais, net gaila sėsti prie tų pamokų! Pažiūrėkite pro langą. Dabar - pats grožis.

Karaliai milžinai

2011-09-03T06:00:00.000-07:00

Ir dabar, praėjus maždaug trylikai valandų nuo rungtynių Lietuva – Turkija mano širdis vis dar daužosi kaip po kokio karo. Tiesa, pabandžius pasiklausyti muzikos, supratau, kad ausyse vis dar spengia, o prasižioti ir kalbėti apskritai baisu, nes gerklė tiesiog dega. Bet visa tai yra tik euforija, nes tikrosios emocijos liko arenoje.
Sunku pamiršti tas karalių minias, kurios it pašėlusios visą vakarą traukė „Ant kalno mūrai“ ir „Graži Lietuva“. Turėjau dūda, tas pūčiau tol kol pritrūkdavo oro, ir pasidarydavo silpna. Tie kas matė rungtynes supranta, kas turėjo dėtis arenoje. Visi keturi kėliniai buvo taškas į taškas. Tai stojiesi ir rėki kaip nesava, tai švilpi, tai vėl stojiesi. Tiesa, mane nustebino (gerąja prasme) sirgalių civilizuotumas prieš priešininkų sirgalius. Turkų sirgaliai buvo pasveikinti net prieš rungtynes, o po jų draugiškai suspaustos rankos parodė, jog nesame TOKIE laukiniai kaip daugelis įsivaizduoja.
Pirmomis minutėmis sukau galva ar neapkursiu. Triukšmas buvo toks, kad buvo baisu net pasukti galvą į būgnų pusę, prie kurių vairo stovėjo visiems puikiai pažįstamas barzdočius dėdė. Apačioje, prie pat trecho, šokinėjo Amberis. Norėjau nueiti su juo nusifotografuoti, bet baisu palikti vietą, aplinkui nuolat zujo keli dėdės, aiškindami, kad čia – jų vietos. Pff, dar ko. Imsiu ir užleisiu sirgalių zona, virš kurios per reklamas plevėsavo vėliavos. Likus dvejoms minutėms iki rungtynių galo, kai visi stovėjome, o širdis atrodė iššoks iš krutinės, visi aplinkui jau buvo draugai ir kiekvieną kart įmetus į krepši daužė rankomis ir puolė apsikabinti. Kas vyko nuskambėjus rungtynių pabaigai pasakoti turbūt net nereikia. Buvau tokioje euforijoje, kad pusę nakties negalėjau užmigti, rimtai. Iš jaudulio drebėjau dar ilgai. Bet širdyje buvo beprotiškai gera! Lieka tik padėkoti vyrams už nuostabų mačą ir nepamirštamas dvi valandas.
Nuotraukas gausiu tik pirmadienį, kai pusbrolis grįš iš Panevėžio, tada jas ir įkelsiu.

Ir vėl viskas iš naujo...

2011-08-31T11:23:00.000-07:00

Būti naujoku užknisa. Būti naujoku trečią kartą... Turbūt net nereikia sakyti. Ir man nusispjaut, kad visi mane guodžia, jog į gimnazijas visada taip ir t.t. Visi dar nesusigyvenę ir panašiai. Galbūt ir nesusigyvenę, bet beveik kiekvienas ateina su pažįstamais, buvusiais klasiokais ar dar velnias žino kuo. O aš vėl, eilinį kartą turėsiu eiti per klasę ir klausti: nori su manimi sėdėti? Ir vienintelis dalykas kuris mane džiugina tai penktadienis, rungtynės Lietuva - Turkija. Jei pavyks - pažadu įdėti kelis kadrus iš arti. Net delnai niežti kaip noriu išsirėkti! Marškinėliai išplauti, dūdos paruoštos, gerklė sveika. Iki pasimatymo Panevėžyje.
Noriu padėkoti visiems kurie įvertino mano darbą bloge apie kiną. Fantastiškas jausmas sutikti bendraminčių, kuriems filmai gyvenime irgi užima didelę ir svarbią vietą. Netgi ta grupelė skeptikų, kurie supeikė dizainą ir panašiai.... Man taip vienodai ant to dizaino, kad net juokas ima. Bet vis vien ačiū!
Visiems linkiu gerų rungtynių Lietuva - Didžioji Britanija ir būkit geri, nesielkit kaip vaikai ir pralaimėjimo atveju nerodykite savo trenerio sugebėjimų. Visi Lietuvoj tokie kieti, visi žino kaip reikia žaisti, tik norėčiau pamatyti kaip tie didieji krepšininkai-komentatoriai patys pažaistų. Net šlykštu klausyti, kai laimėjimo atveju Kemzūra yra paskelbiamas metų žmogumi, o kai gaunam - vadinamas pačias banaliausiais rusiškais keiksmažodžiais. Apgailėtina.
Geros jums rugsėjo pirmos - būkit optimistai - viskas visada kada nors baigiasi.

short one

2011-08-16T15:18:00.000-07:00

Hei kids! Tikiuosi neliūdit ir džiaugiatės paskutinėmis savaitėmis. Taip taip, šimtas metų kaip nieko nerašau. Ir tai man kelia nerimą. Tačiau aš turiu dvi versijas: 1) aš neturiu apie ką rašyti. 2) aš turiu apie ką rašyti, bet tai man atrodo per daug sudėtinga. Pastaruoju metu mano galvoje tiek daug minčių, jog viską darosi labai sunku sudėlioti į lentinėles. Kad išsiliečiau, sugalvojau naują, mažą 'projekčiuką'. Visi norintys jį pamatyti, tiesiog spauskite čia.
Tie, kuriems dar neturėjau galimybės pranešti, pasikeitė mano adresas. Ryšininkų gatvę ir stebuklingąjį 888, deja, bet teks pamiršti, tad laiškų ten nebesiuskite, jau nuo liepos gyvenu kitoje Lietuvos pusėje. (Dėl adreso drąsiai rašykite į simonajaut@gmail.com). Kadangi per ateinančius mėnesius manęs laukia klaikiai daug naujų įspūdžių, jaučiu, kad blogas atgims, tad linkiu smagių paskutinių rugpjūčio dienų ir iki pasimatymo: )

2011.04.30 And the gold goes to...

2011-04-30T02:10:00.000-07:00

MICHAEL PITT
Heath Ledger
Johnny depp
Julia Roberts
Bill Muray
Steve buscemi
Robert De Niro
Danny Devito
Keira Knightley
Meryl Streep
Sean Penn I
Jude Law
Roberto Benigni
Kate Winslet
Milla Jovivich
Harrison Ford
Shannyn Sossamon
Diane Keaton
Seann William Scott

Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio

2011-02-12T10:00:00.000-08:00

Tai 1990 metais sukurtas Raimondo Banionio filmas, kuris į šlovę ir aukštumas iškėlė tokius aktorius kaip Rolandą Kazlą, Arūną Sakalauską, Gabiją Jaraminaitę ir t. t. Po kiek laiko filmas net pristatytas Berlyno ir Upsalos kino festivaliuose.
Siužetas pasakoja apie 1972 metus. Keletas paauglių gyvena name, kuriame seniau buvo įsikūręs viešbutis „Amerika“, žavisi grupe ,,The Rolling Stones“, bando muzikuoti, slapčia klausosi Liuksemburgo radijo. Ten siunčia laiškus, kurie kažkokiu būdu patenka į mokyklą. Jaunimu susidomi KGB.
Paaugliai pasiskolina mašiną ir išvažiuoja į Palangą, kur praleidžia šaunų muzikos vakarą miške prie jūros. Kitą rytą pasirodžiusi milicija jaunuolius muša, gaudo, nuskuta plikai. Tuo metu Kaune susidegina Romas Kalanta, palikdamas raštelį „Mirštu už laisvą Lietuvą“. Mieste vyksta neramumai, jaunimas žygiuoja gatvėmis, tačiau su jais taip pat susidorojama...
Pažiūrėjus šį filmą, kyla mintis, kad man labai pasisekė, jog gyvenu saugioje ir ramioje aplinkoje, galiu turėti svajonių bei jaustis laisvai. Niekas manęs nenubaus už tai, jog klausausi tam tikro muzikos stiliaus ar įsivėriau auskarą. Niekas manęs nenubaus už tikslų siekimą ir įgyvendinimą. Aš tikiu, kad daugelis iš mūsų pagalvojame apie laikus, kai egzistavo Sovietų Sąjunga, kai mūsų seneliai ir tėvai kovojo už laisvę, kai kuriems teko paaukoti net gyvybę. Tačiau kažin ar daugelis mūsų iš tiesų tai vertina ir supranta, kokia didelė buvo to kaina ir kaip viskas galėjo pakrypti.
Todėl skeptiškai žiūrintiems į Lietuvos netolimą praeitį, nesuvokiantiems žodžio „laisvė“ rekomenduoju pažiūrėti šį filmą ir pamąstyti, kokie iš tiesų laimingi esame dabar.

Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį

2010-12-26T08:24:00.000-08:00

Praėjo beveik puse metų mokyklinio ritmo ir košmariško bėgimo. Tokių metų dar neturėjau. Bet buvo visai smagu (pirmus du mėnesius) skirti laisvalaikį knygoms, o ne draugams. Apskritai pastaruoju metu mano bendravimas siejasi tik su keliais žmonėmis. Didžiuojuosi tuo, kad supratau su kuo bendrauti noriu, o su kuo tiesiog neprivalau. Tos kaukės, dirbtini apsikabinimai ir bandymas parodyti, jog turi apie ką šnekėti.. Taip banalu ir dirbtina. Seniau per šventes visus sveikindavau su Kalėdomis, siusdavau žinutes ir t.t., o dabar.. Kodėl aš turiu stengtis palaikyti ryšį su klasiokais, su kuriais nebendrauju nuo trečios klasės? Kokio velnio siuntinėti atvirukus žmonėms, kurių nemačiau metų metus. Žinoma reikia jausti skirtumą tarp žmonių su kuriais tu norėtum bendrauti, bet deja negali dėl daugybės aplinkybių ir tarp tų žmonių, kurie yra visai šalia, gyvena gal būt kitoje gatvės pusėje, bet tavęs su jais niekas nebesieja. Aš mielai išgerčiau šiltos kavos ar arbatos su Donata, Sandra, Karina, Laura... Mielai, rimtai. Bet kai Tave nuo šių žmonių skiria šimtai kilometrų, o grįžęs namo po mokyklos matai tik skaičiukus.. Nebelieka nei noro nei laiko net rašyti laiškus (dėl ko man irgi labai gaila, vis ruošiuosi juos išsiusti). Savaitgalius gaudai lyg orą ir stengiesi tiesiog patingėti ir nieko neveikti. Buvau tikra idiotė, kad atostogoms užsikroviau projektą apie Baltus. Dabar reikia ieškotis info, daryti skaidres ir t.t. nežinau koks velnias mane nešė į šitą mėšlą. Bet kalbėti apie pamokas net nesinori. Juk už kelių dienų nauja pradžia. Nauji metai, nauji sprendimai, naujos pasekmės. Galu gale dar savaitė atostogų! Reiktų liautis iki ryto skaityti knygas ir tiesiog pamiegoti, žinau. Bet... Kartais kai kurių dalykų tiesiog neatidėlioti:) Didžiuojuosi tuo ką nuveikiau per pastaruosius mėnesius. Drąsiai, be pagyrų, galiu pasakyti, jog laiko neleidau veltui. Žinoma, norint kažką gauti reikia daug dirbti, kažko atsisakyti. Šiuo atveju visiškai apleidau blogą. Nepamenu kada darbo dieną apskritai sėdėjau prie kompo. Bet visos pastangos teikia kažkokį rezultatą, todėl nesigailiu nieko. Gerų jums atostogų, draugai : )

R.I.P. Leslie Nielsen

2010-11-30T08:17:00.000-08:00

Turbūt nėra ką ir pasakyti. Visi jį puikiai pažinojome kaip gerą aktorių. Asmeniškai man - jis buvo vienas geriausių. Jei gerai pamenu, prieš porą mėnesių net viename iš savo įrašų įdėjau jį į TOP10 mano mėgiamiausių komikų sąrašą - pirmąją vietą. Todėl žinoma gaila. Ne vien mirusio aktoriaus, o stipraus žmogaus. Džiugu bent tiek, kad mirė jis be skausmo, miegodamas. Mirties priežastis kaip suprantu buvo plaučių uždegimo sukeltos komplikacijos, bet dabar tai jau visai nesvarbu. Ilsėkis ramybėje, Leslie Nielsen.

Dear October, be nice

2010-10-02T09:30:00.000-07:00

Labas vakaras! Nerašiau čia šimtą metų, rugsėjis mane praktiškai nužudė. Kaip kažkada rašė Sandra "Negaliu patikėti, kad sėdžiu prie kompiuterio ir jį liečiu". Man panašiai, labai panašiai. Laikas bėga taip greitai, kad net sunku patikėti, jog šiandien Spalio antroji. Absoliutus kino vakaras. Užskaitau tiek per TV3 dvidešimtą kartą pasirodanti "Ko nori moteris" tiek "Pamotę". Dėl pirmojo dar galima pasiginčyti, bet apie "Pamotę" man gerai arba nieko. O jei rimtai, manau visi esate matę daug kartų, o jei kas nors ne - būtinai pažiūrėkite. Nenoriu vėl užsivesti vien apie filmus, apie juos parašysiu kitame pranešime, dabar pakalbėkim apie tai ką mums atnešė rugsėjis. Visų pirmą, vakar atšventėm antrąjį Ugnės mėnesį. Tiksliau šaunią 61-ą dieną kartu. O jei dar tiksliau, tai šventė tėvai ir jų draugai. Daugiau netikslinsiu, nes kaip švenčia saugusieji jūs žinote. Bet.. Džiaugiuosi už rajonų 'Gėrimų' parduotuvę, pasidarė žmonės pagaliau apyvarta. Pastarieji mano mėnesiai taip ir sukasi. Grįžti iš mokyklos ir išlaisvini mamą, - t.y. paimi ant rankų vaiką, kuris darosi panašus į mane. Būtent, dėmesio trūkumas ir visais įmanomais būdais jo reikalavimas. Ha ha, mes tokios panašios:D Šiaip.. visas tas reikalas man patinka. Atsirado bent vienas dalykas namie, kuris mane vienija su tėvais, yra dėl ko džiaugtis. Kai geriau pagalvoju, suvokiu, kad liko ne tiek ir daug, keturi metai, kurie tikriausiai pralėks nežmonišku greičiu. O tuo labiau šie, Vydūno vidurinė buvo geriausias man kada nors nutikęs dalykas, ten aš atradau save ir pažinau kitokį pasaulį. Ačiū jam! Tai tiek naujienų ("labai daug") iš mano fronto. Susitiksime jau labai greitai, vilniečiai.

Mažos tautos - didelė pergalė

2010-09-13T08:21:00.001-07:00

AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAx100

Mes laimėjom.

Yai yra... Net nemoku paaiškinti to žodžiais. Galiu rodyti gestais, šokinėti, klykti, bet nesumezgu nei sakinio išsakyti savo džiaugsmo. Matėt apdovanojimų ceremoniją? Į mus žiūrėjo visas pasaulis, į geriausius iš trijų stipriausių rinktinių visam pasaulyje. Tai pasako viską. Dabar, pasižiūri delfije kas dėjosi gatvėse ir suvoki viską iš naujo. Tai įeis į istoriją, tad su pergale jus(šauktukas)

Twin Towers day

2010-09-11T02:58:00.000-07:00

Toks oras dėl manęs galėtų būti nors ir iki pat vasaros. Lietus, šiltas vėjas ir šiek tiek šviečianti saulė. Įsivaizduojat kokia po to būtų graži vaivorykštė? Jėga... Šiandien atsikėliau šaunios nuotaikos. Po šios savaitės buvau labai pasiilgusi miego iki 11 valandos, kai galiausiai mama neištvėrusi pradeda visaip krebždėti, kad tik mane prikeltų ir aš pavaduočiau ją panešiodama Ugnę. Išgėriau kavos ir į rankas paėmiau knygą "Riešutų duona". Šiaip, neturiu prieš ją nieko blogo, viskas su ja gerai. Bet į galvą pradėjo lysti mintys kokia šiandien diena. Neee, ne vien rungtynės Lietuva - USA...

Tai yra diena, kurios Amerika niekada nepamirš. R.I.P. the victims of 9/11.
Apskritai, man patinka save griaužti. Kad ir kaip liguistai ir nesveikai tai skambėtų, bet aš esu iš tų nelaimingų žmonių, kuriems riekia save kankinti ir vis priminti koks negražus ir negailestingas yra pasaulis. Pavyzdžiui žinot tą jausmą, kai nuvažiuoji prie jūros, skaisčiai šviečia saulė, šiltas oras ir t.t., tada supranti kaip tai yra vasariška ir gerai, o tada atsimeni, kad pirmadienį Tavęs laukia matematikos kontrolinis. Gerai, juokauju. Iš tikrųjų, man mokykloje visai patinka. Greičiau jau nepatinką namų darbai negu pats egzistavimas mokykloje. (tai irgi skamba gan kvailai, kam patinka mokykloje?). Gal būt taip yra dėl to, jog noriu atsidžiaugti šiais paskutiniais metais, nes šiaip jau sėdėti suole man būdavo tikra kankynė. O dabar pradedu įžvelgti kažką daugiau nei vien suolą. Ir tai yra fantastika, pabandykit ir jūs. Tačiau gana čia pilstyti iš tuščio į kiaurą... Šiandien mūsų laukia nuostabus krepšinio spektaklis, tad laukiam vakaro ir palinkim Lietuviams sėkmės.

Geriausi dalykai nutinka kai to visai nesitiki

2010-08-24T01:35:00.000-07:00

Ne veltui kažkas yra sakęs, kad tikrosios atostogos, malonumai ir gėris ateina tada, kai atostogos eina į pabaigą. Iš esmės, mano galvoje yra tiek minčių, tiek klaustukų ir nesupratimo, jog vienintelis mano tikslas yra tiesiog mėgautis kiekvieną ateinančia ir jau praėjusia diena ir jos suteiktais malonumais. Vakar buvau Vilniuj, viskas įvyko taip spontaniškai... Jau buvau praradusi viltį, kad tėtis mane galiausiai nusiveš į Vilnių... Sekmadienį, kaip visada žiūrėjau snobo naktį (apie kuria taip pat dar pašnekėsiu), nuėjau miegoti gal pirmą valandą, užmigau gal antrą. O šeštą jau kėliausi ir sėdau į mašiną. Ir buvo taip gera... Nežinau kodėl, kai buvau maža nemėgau važiuoti automobiliu, ypač kur nors toli, o dabar.. Dabar tai yra kaifas. Panašiai kaip kofeinas. Sėdi, žiūri pro langą ir tai tikrai pakrauna energijos. Man. Pasiekus Vilnių tėtis mane paleido vienintelėje vietoje kurioje galiu nepasiklysti Vilniuje - Akropolyje. Ten teko pora valandų tiesiog 'prastumti' laiką laukiant Donatos. Kai ji galiausiai atvažiavo, viskas tiesiog praėjo savaime. Kartu buvome gal 4 valandas, tačiau viskas praėjo kaip visada, lyg pusvalandis. Aš turėjau nuostabią dieną, ir ačiū Tau už ją. Namo grįžau gal 23 valandą, nes teko užsukti į Kauną, buvau beprotiškai pavargusi, bet.. Geriausi dalykai nutinka kai to visai nesitiki, o aš turėjau fantastišką laiką. Tiek apie pirmadienį.. Dabar pakalbėkime apie kiną. Tie, kuriems tai yra nuobodu jau galite nebeskaityti:) Deja, dėl kelionės į Vilnių negalėjau baigti žiūrėti snobo nakties filmo 'Iš kitos pusės', ir atrodo net nebuvau į jį įpusėjusi. Bet iš to ką mačiau.. Žinoma, snobas yra snobas, tačiau vokiečių filmai manęs niekada nežavėjo. Ypač su turkų prieskoniais. Labai gaila, kad neturėjau galimybės pamatyti pabaigos, būtinai parsisiųsiu šį filmą, o tada aprašysiu. Bet yra dar vienas filmas, kurį rodė prieš savaitę. "Aš esu Semas". Tie, kurie matė Forestą Gampą ir tai patraukė, šis filmas labai patiks. Tiems kuriems nepatinka filmai po kurių norisi žliumbti - neverta. O aš šį filmą drąsiai įrašau į geriausių matytų snobo kinų dešimtuką ir rekomenduoju jums. Tokie filmai jaudina, sukrečia ir po jų norisi pažiūrėti į veidrodį ir pasakyti sau mintyse koks esi laimingas žmogus, jog turi tiek daug.. Nekenčiu tokių akimirkų kai suvokiu kaip sumautai kartais elgiuosi dėl niekų, o kiti žmonės netenka artimų žmonių ir lieka visiškai vieni. Antras dalykas dėl kurio mane patraukė šis filmas yra pagrindinio personažo Semo liga - autizmas. Kitokių žmonių psihologija, mastymas ir elgesys man visada buvo labai įdomus, o čia jis pateiktas tiesiog tobulai. Jausmas, kad esi vienas pasaulyje, bet esi labai labai laimingas, nes turi dėl ko gyventi. Tai yra tobula. Tokius filmus žiūrėti reikia, reikia juos analizuoti ir apmąstyti, nes manau būtent tokie filmai daro mus geresnius.

kas būtų, jeigų būtų

2010-08-05T01:10:00.000-07:00

Kiekvienas būdamas, kad ir šešerių pamąsto kuo norėtų būti užaugęs. Gaisrininku, limuzino vairuotoju, policininku ar galu gale astronautu. Aišku po to nuomonės apie ateitį keičiasi dar mažiausiai dešimt kartų, bet vis vien smagu apie tai pamastyti. Kad ir ne pagal savo galimybes, tiesiog pafantazuoti. Nežinau, ar aš persižiūrėjau Daktaro Hauso ar mane ištiko dar vienas beprotystės sindromas, bet jau maždaug metus galvojau apie darbą ligoninėje. Pirmiausia, visą tą laiką aš galvojau ar apskritai ištverčiau kelią iki jos. Baigti mokyklą turi aukštais balais, tada iki trisdešimties miegi ant suplyšusios bendrabučio kušetės, kadangi negali dirbti. Matai kaip tavo draugai jau yra prasimušę: kas sukūrė savo verslą, važinėje prabangiomis mašinomis, kuria šaunią karjerą. Tu neturi jokio laisvalaikio (ne veltui sako tik medikas mediką supras) ir galu gale kai baigi mokslus, supranti kokia neteisybė galioja šiam pasaulį. Gauti prestižinę darbo vietą miesto ligoninėje yra praktiškai neįmanoma, nes ten viskas eina klanais: darbo vietos yra saugomos chirurgų ir kitų sričių gydytojų vaikams, anūkams, sūnėnams ir t.t.; supranti, kad darbą pajėgi susirasti tik vaikų ligoninėje, kurioje viskas ką tau reikia padaryti yra seselės darbas. Gauni tokią algą, už kurią vos susimoki už buto nuomą, mokesčius. Keikiesi kam pasirinkai tokia nedėkinga profesija ir panašiai. Galu gale suvoki, kad dvylika metų universitete arei be reikalo, nes vos sugebi save išlaikyti. Štai toks, yra paprasto žmogaus - mediko darbas, kuris neturi pažinčių ir išskirtinio talento, dėl kurio galėtų prasimušti. Žinoma, jis savo darbą atlieka gerai, jo balai aukšti. Vienintelė bėda yra ta neteisybė pasaulyje ir dar šimtas tokių kaip tu. Matot, kai baigi kokį technikumą pasimokęs ketverius metus kolegijoje, visą laiką 'prauliavojęs' ir apskritai atsimeni tik pagiriotus rytus, kuriuos KARTAIS praleisdavai paskaitose, nėra taip skaudu, kai negali susirasti padoraus darbo. Štai dėl to, man yra žiauriai baisu pagalvoti apie medicinos studijas. Kad ir kaip mane tai trauktų, kad ir kaip aš to norėčiau.. Aš žinau savo galimybes, žinau, kad neturiu kažkokio pašaukimo ar to pačio talento. Aš nenoriu dirbti sesele, nenoriu visą gyvenimą išrašinėti pažymas paaugliams, kad jie yra sveiki. Aš norėčiau kažko daugiau, o tai ir yra sunkiausia. Kita vertus, galima mastyti ir truputį kitaip. Kas geriau, dirbti tai kas tave domina po 12 metų studijų ir uždirbti mažai, ar dirbti tai kas tau visiškai nepatinka (pavyzdžiui kokia sekretore) ir uždirbti lygiai taip pat mažai, po 4-6 metų studijų. Kaip visada viskas susikerta piniguose ir finansuose. Dabar, kai esi paauglė ir galvoji, kas gyvenime svarbiausia yra laisvė, atrodo viena, kai suaugi ir tampi dvidešimt penkerių, turbūt nuomonė pasikeičia. Bet žinot kas yra bjauriausia? Kai tavęs nepalaiko artimi žmonės. Kai tu dėstai savo svajones tėčiui, o jis sako, kad tai yra absurdas. Gerai, tarkim tai absurdas. Bet kai jūsų mama sumautai padaro vakariene, jūs jai to nesakot į akis? Kad ir kaip bebūtų, net jei tapsiu paprasčiausia istorijos mokytoja, man bus smagu prisiminti, kad bent jau siekiau ir norėjau kažko daugiau.

κωμωδία

2010-08-02T06:39:00.000-07:00

Buvau suplanavusi apie filmus daugiau nerašyti, bet nesusilaikiau. Ir... Tiek to, dar vien toks įrašas tikiuosi nepakenks. Jeigu jums neįdomu - aš suprasiu, kaip sako mano mama, ji mielai apskritai išmestų televizoriu pro balkoną, nes jai jo nereikia, o aš be kino negalėčiau gyventi. Galėčiau be muzikos, bet be kino būtų labai sunku.

Ir nors mano mėgstamiausias filmo žanras yra psichologinės dramos, bet jei filmas geras, gali būti ir... komedija. Kalbu ne apie tas, kurias rodo kino teatruose pastaruosius du metus, jei tai apskritai galima pavadinti komedijomis, kai 80% juokelių yra apie Amerikiečių mėgstamiausia tema, t.y. vienintelė tema kurią jie įsivaizduoja juokinga arba kitaip - juodasis humoras. Nesakau, kad tai yra blogai, bet man tai nėra labai juokinga.. Todėl dauguma mano mėgstamų komedijų yra sukurtos dar 90-asiais, arba prieš dešimtmetį. Kiekvienas humorą supranta skirtingai, todėl nesupraskite manęs klaidingai. Gal būt tai ką aš jums pateiksiu, pasirodys visiška nesąmonė, tiesiog... noriu jums parodyti tai, kas man suteikė dozę juoko ir labai gerų emocijų, o ne vien filmą, kurį kitą dieną užmiršti. Todėl pateikiu glaustą jų sąrašą:

1. Rat Race /Žiurkių lenktynės, 2001 metai. - Ir patikėkit manim, šitą filmą verta pažiūrėti ne vien dėl Rowan Atkinson (nežinantiems, tiesiog Ponas Bynas) bet ir dėl to, jog galiu garantuoti, kad tokia tema komedijų tikrai daug nėra. Ir nekreipkit dėmesio į pavadinimą, filmas tikrai ne apie žiurkes, o apie krūva kvailų ir labai naivių žmonių, iš kurių patirtų nuotykių, filmas praeis kaip 15 minučių. Apskritai, tai yra viena geriausių mano kada nors matytų komedijų. Į jį ir sukišta tiek daug veiksmo, kad viskas tiesiog pralekia akimirksniu, todėl manau labai gerai yra sugalvotą pabaigą. Žodžiu galite man nepritarti, galite pritarti, bet bent vieną kartą šį filmą pamatyti reiktų.

2. Dumb & Dumber / Bukas ir Bukesnis, 1994 metai. - Man net NE juokinga, kaip tokią klasiką bandė pakartoti kažkoks 'Kaip Haroldas ir Kumaras „kaifą gaudė"'. Tokio filmo, pakartoti yra neįmanoma. Tik nepagalvokit, kad kalbu apie tą absurdišką prancūzų versija. :D Čia kalba eina apie Jimo Carrey vaidmenį, kuris... nelabai žinau kaip tai komentuoti. Apskritai, to komentuoti net nereikia, reikia tiesiog pažiūrėti.

3. Johnny English / Super Džonis, 2003 metai. - Tai nėra parodija, tačiau iš kitos pusės, galima įžvelgti ir dalį jos.. Tai yra tas filmas, kur gali žiūrėti per kiekvienas Velykas ar Kalėdas, kai ji kas metu rodo televizija. Ir tikrai nesigailėsi.

4. Bridget Jones's Diary / Bridžitos Džouns dienoraštis, 2001 metai. Žinoma, jei ne visus keturis išvardintus, tai bent jau šitą TIKRAI matėte ir patys suprantate kodėl jį įrašau į savo geriausių matytų komedijų sąrašiuką. Nežinau, ar Britiškas stilius, ar Prancūziškas scenarijus, bet šis charakteris neabejotinai yra vienas geriausių pavyzdžių moterims, kurios siekia karjeros ir nesėkmingai metą svorį, o galiausiai susimauna konferencijos metu. Bet juk ją kabina Hugh Grantas, neturėtų būti taip jau blogai, ar ne?

5. Father of the Bride / Nuotakos tėvas, 1991 metai. - Galbūt tai nėra labai juokinga komedija. Už šia tikriausiai yra ir žymiai juokingesnių. Bet nežinau kas būtent, gal mano taip mylimas Steven Martinas kuriam jei neklystų greit sukaks 65-eri, o gal tiesiog tai, jog tai buvo apskritai vienas pirmųjų mano kaip vaiko matytų filmų, bet man kelia didelę nostalgiją. Labai nuoširdus ir atviras filmas, iš kurio... na vis tiek vietomis teks pasijuokti.

Trumpai, norėčiau išvardinti ir geriausius man žinomus komikus:

1. Leslie Nielsen
2. Steven Martin
3. Jim Carrey
4. Martin Lorens
5. Jackie Chan
6. Rowan Atkinson
7. Whoopi Goldberg
8. Chrisas Tuckeris
Thanks for your attention.

01-08^^^08-01

2010-08-01T08:59:00.000-07:00

Maniau, kad šita diena niekada neateis. Bet tai ivyko ir 08-01 Simonai gimė sesė : )

rugpjūtis

2010-08-01T00:23:00.001-07:00

Rugpjūčio pirma - tai diena, kai mane apima panika. Vien tas žodis, kad jau rugpjūtis man skamba tikrai gąsdinančiai ir aš tikrai nenoriu pagalvoti apie tą dieną kurį bus po keturių savaičių... Gal dar apie tai kalbėti anksti, bet... juk jūs žinot kaip viskas greit praeina, ypač, kaip greit ateina rugsėjis. Taigi šiandien Simona apsirašys visas perskaitytas knygas, o vakare eis į jūros šventę (kuri šįmet irgi praėjo labai greitai, jau IIIoji diena) Kas dar naujo? Šiaip nieko, išskyrus tai, kad susipykau su tėčiu, o kadangi jam būtinai reikia vaidinti auka, tai nesišnekam kokias keturias dienas. Baisiausia yra tai, kad man reikia, jog jis mane nuvežtų į Palangą ir Vilnių!! Dėl Palangos dar tiek to, nueisiu peščiom, bet į Vilnių būtinai reikia, nes jei nenuvažiuosiu rugpjūtį, tai greit turbūt nebe nuvažiuosiu... Žodžiu reiktų kaip ir imtis temos 'apologize', bet kadangi man nepatinka žemintis, dar palauksiu porą dienų. : D
Būtų metas, kaip ir pasakyti ką nuveikiau doro, per pastarąsias septynias savaites, bet apart krūvos knygų ir filmų, nelabai yra ir ką pasakyti. Ir taip kiekvieną vasarą: susiplanuoji, prisiplanuoji, o po to gailiesi, kad nieko nepadarei ir rugsėjį griaužti nagus, kam prieš sėdint į suolą nenuvažiavai ten ir ten. Aišku ši vasara man buvo apkrauta ir dėl mamos padėties, taigi pramogų ar kažkokių kelionių žinoma reikėjo atsisakyti, bet.. kai žiūri į kitų nuotraukas iš kelionių, stovyklavimų ir pan. kartais norisi nors ir kumščiu daužti į sieną.^^ Taigi džiaukitės likusiu laiku, nes greit prasidės dejavimas 'ir vėl į mokyklą', baigsis ilgi rytai ir ilgi vakarai. Be to, kadangi aš labai rimtai, kaip bandau kiekvienais metais 'bandysiu tipo pradėti mokytis', tai reiktų pradėti nusiteikinėti, jog šįmet reikės tverti dvi fizikas (ankščiau buvo tik viena) Pabaigai, norėčiau parekomenduoti John Mayer - Free Fallin' ir skanios rytinis kavos.

Thank You for Smoking

2010-07-19T01:37:00.000-07:00

Šiaip jau aš nekenčiu tų rūkančių paauglių, kurie traukia dūmą ir vaidina kokie yra 'nepriklausomi', o atėjus 20:00 valandų, bėga pas mamytę paprašyti, kad kieme leistų pabūti ilgiau. Tai yra kvailiau negu kvaila, bet filmas 'Dėkui, kad rūkot! / Thank you for Smoking' man vis tiek labai patiko. Kaip jau sakė vienas žmogus, jis turi tuos du atrodo gan sunkiai suderinamus dalykus: tai protingas ir juokingas filmas. Ir tai yra tiesa. Pagrindinis personažas man labai patiko ir sukėlė pavydą. Ne savo idiotišku darbu, išvaizda ar turtingu gyvenimo būdų, o ta sukurta personažo talento gyslele - kalbėti. Man patiko jo pabaigoje pasakyti žodžiai, kad vieni sėdi politikoje, kiti žudo žmonės, kiti žaidžia krepšinį. O jo profesija - kalbėti. Kalbėti įtikinamai ir labai sklandžiai. Ir tai stulbina. Ir pats filmas tikrai užkabina, yra absoliučiai ne komercinis ir neatsibodęs. Aišku, amerikiečiai liks amerikiečiai ir vis tiek privalės įkišti tas visai nereikalingas sekso sceas ar juokelius apie tai. Bet to neišvengi nei viename jų filme, kuris yra komedijos žanro. Nors aš, šį filmą labiau priskirčiau mokomojo vadovėlio kursui, kaip gerai statyti filmus, ir kaip svarbu atsirinkti gerus aktorius. Šaunuolis Jason Reitman!!! Tai buvo jo pirmas filmas, o po tokios aktoriaus karjeros, kai tau teko vaidinti su Arnoldu Švarcnegeriu, Denniu Devito ar Kelly Preston pradėti režisieriaus karjera su tokiu filmu yra labai profesionalu. (ir tai įrodo, kad visai nereikia 6 metus arti režisūros fakultete). Taigi, kas sekmadienio vakarą nematėte šio filmo - tikrai rekomeduoju.

TAIP TAIP TAIP!

2010-06-29T01:16:00.000-07:00

Labas rytas! Kaip šventės? Aš tik dabar atsigavau po to ilgojo savaitgalio... Pasiplaukiojimas su kanojomis 6 valandas atėmė daug jėgų, o ir miegojimas palapinėje keletą naktų kai aplinkui visi 'uliavoja', išsunkė iš manęs visą energiją. Tad tik dabar radau savyje noro ir idėjų prisėsti čia, ir brūkštelėti šį tą apie savo mylimą temą - kiną. Todėl šiandien norėčiau papasakoti apie savo mylimus ir nekenčiamus, šlovės atsikandusius ar dar jos tik siekiančius aktorius. Gal būt nereiktų pradėti nuo blogiausių, tad imkimės geriausių. =]

1. Kevin Costner - nežinau, ar jis talentingas, ar šiaip labai laimingas žmogus, bet tai ką jis daro savo filmuose, mane keri. Nėra jau net ką kalbėti apie 'Tobulą pasaulį', (kalbėjau šiek tiek praeitame pranešime), ar 'Asmens sargybinį', kurie šiam aktoriui yra kaip vizitinė kortelė. Mano pirmas matytas jo filmas buvo 'Laiškanešys'. 177 minutės nesupratimo. Man buvo kokie šešeri metai ir aš apskritai nesupratau ko tas filmas iš manęs nori, todėl šiuo aktoriumi tikrai nesusižavėjau. Bet metai po metų, ir kai pradėjau gilintis į filmų kokybę, profesionalumą ir visas kitas smulkmenas, supratau, kad Kevino Costnerio filmų kartelė yra per aukštai, kad atrasčiau ką nors geresnio. Rekomenduoju: Žinutė butelyje (Message in a Bottle), Vandens pasaulis (Waterworld)
p.s. Vandens pasaulio tikrai nerekomenduoju romantikams.. Šis filmas buvo katastrofiškai nenusisekęs pačiam režisieriui ir tikrai nepatiks bet kuriam...

2. Billy Zane - tikriausiai daugeliui negirdėta pavardė. Bet iš tikrųjų, manau, kad kiekvienas šį aktorių savo ekranuose regėjote bent 5 kartus. Jei pamenate toki seną filmą, pavadinimu 'Titanikas', tad siūlau įsivesti į google šio aktoriaus vardą ir pavardę. Tada suprasite apie ką aš kalbu. (: Tokie blogiukai, patinka tikrai ne visiems. Tačiau jo tas įsikūnijimas į psihopato žudiko, skysto romantiko ar tiesiog paprasto pasipūtusio politiko - verslininko vaidmenį mane tikrai sužavėjo.
Rekomenduoju: Mirtina tyla (Dead Calm) na ir žinoma... 21 amžiaus vaikams - Titanikas...

3. Zac Efron - haha, pagaliau galėsiu kai kam įkasti! :D Iš tikrųjų... Negaliu pakęsti tokių saldainiukų. Sulaižyti plaukai, padažyti skruostukai ir išlyginti marškinukai, sukišti į kelnes. Tai yra vienas iš tų aktorių, kurie žinoma kils aukštai, ne tik dėl talento vaidinti, o ir dėl savo išvaizdos. Šiam aktoriui duočiau 7/10, už pastangas ir žinoma gerą ateitį.
Nerekomenduočiau nieko.

4. Julia Roberts - mano mėgstamiausia aktorė - moteris. Didelė pagarba ir palaikymas jai:)
Dėl visko: įsikūnijimo į bet kokius vaidmenis, ir nuostabios šypsenos. Nors aš manau, kad jai labiausiai tinka jautrūs vaidmenys, kaip 'Pamotėje'. Daug kalbėti apie ją tikrai nereikia, nes manau jūs patys apie ją viską puikiai žinote:)
Rekomenduoju: Pamotė (Stepmom), Meksikietis (The Mexican), Oušeno vienuoliktukas (Ocean`s Eleven)

5. Hugh Grant - Vienas iš man labiausiai nesuprantamų aktorių. Jis labai savotiškas. Vienišas, išvaizdus ir talentingas. Toks geriausias jo apibūdinimas. Bet už viso to, jis turi dar vieną didžiulį talentą - jis moka pasakyti ne, kai reikia ir puikiai išmano tai, ko reikia, kad sužavėtum publiką. Manau jis yra tikrai neįvertintas, ir su tokia krūva nuostabių filmų galėtų pasiekti žymiai daugiau...

Rekomenduoju: Ketverios vestuvės ir vienerios laidotuvės (Four Weddings and a Funeral), Noting Hilas (Notting Hill) ir bebeje visos Bridžitos Džouns dalys...

Štai toks, labai trumpas ir neišsamus mano pasirinktų penkių aktorių nagrinėjimas. Iš čia esančių, kai kurie man patinka labai, kai kuriuos, šiaip gerbiu. Tačiau aš parašiau apie tuos, kurių talentas yra pamirštas, ir įvardinau vieną, kuris turi viską, nors klausimas 'ar nusipelnė', mano manymu yra diskutuotinas.

Tobulas pasaulis

2010-06-23T03:04:00.000-07:00

Visi tie įrašai, kuriuose išlieju savo mintis apie tai ką veikiu paprastomis dienomis man tikrai pabodo. Skaityti ką veikia kiti, visai įdomu, bet aš jaučiu, kad nedarau nieko ypatingo, jog kitiems būtų įdomu skaityti ką paprastai veikiu aš. Todėl sumaniau pratesti savo įrašų serija "kinas" ir toliau rašyti apie tai ką mėgstu žiūrėti, kokie režisieriai ir aktoriai mane žavi. Filmai, jų siužetas. Nežinau kaip jums, bet bent jau man, tai yra labai artima. Norėčiau pradėti nuo savo mėgstamų režisierių kampelio. Gal būt kada nors suskursiu tam atskirą blogą. Blogą, kuriame rašysiu tik apie kiną, bet manau kol kas užteks ir kelių įrašų šiame:)

1. Steven Spielberg - režisierius, kurio filmai nuo pat mano vaikystės atsidurdavo mėgstamiausių filmų sąrašo viršuje. Tai yra žmogus - genijus. Genijus, kuris kuria sau, bet privilioja milijonus žiūrovų. Man tai yra didžiausias kino pavyzdys. Pradedant nuo 'Indiana Džonsas ir Likimo šventykla' baigiant 'Jūros periodo parkas' jis viską sudėlioja taip, kad į žiūrėdama į ekraną pasaulis aplinkui man nebeegzistuoja. Žinau, kad tai skamba kaip psihologinės problemos. Na, kad aš nenormali faktą jau filofosuoju nuo trejų metų, bet, kad ir kaip ten bebūtų - man Spilbergas visada liks genijus privertęs mane eiti iš proto dėl filmų... Pagarba!

2. Robert Lee Zemeckis - Jis, yra sukūręs mano visų laikų mėgstamiausią filmą Back to the Future (Atgal į ateitį) <3 dalys>. Taip pat tokius filmus kaip Forestas Gampas, Noriu palaikyti tavo ranką. Filmų jis turi daug, bet visi jie yra kažkuo išsiskiriantys ir priverčiantys įsiminti šį vardą. Zemeckis savo filmuose naudoja daug specialiųjų efektų, galbūt įsimena ir tai. Be to jis yra pusiau lėtuvis. (Italė mamytė susižavėjo sovietiniu grynakrauju lietuviu). Žinoma, man jis niekada neprilygs Spilbergui ar Tarantinui, bet vis dėl savo vieta geriausių režisierių sąraše visada turės.

3. Stephen Edwin King - parašė daugiau nei 200 knygų, įskaitant virš 50 siaubo ir fantastinių filmų. Viskas viename. Režisierius ir Rašytojas. Kitaip sakant mano svajonių darbas. Mano mėgstamiausias filmas šio dar vieno genijaus darbo vaisius - Žalioji mylia. Taip, daugelis jo kūrinių yra fantastika, siaubo filmai, knygos. Bet jie yra pasiekę tokį kokybės lygį, kad patinka NET man. (haha, čia nuskambėjo kaip iš pasikėlusios 64-erių metų kino kritikės lūpų) Ir ištiesų, nors šiam žmogui jau 64-eri, jis vis dar mane labai stebina.

4. Quentin Tarantino - Šis režisierius, scenaristas, aktorius man kelia didžiausia paslaptį ir intrigą. Gal ne pats jis, o jo man nesuprantamas genialumas. Asmeniškai man, jis yra vienintelis režisierius, kuris sugeba pilstyti iš tuščio į kiaurą. Jei matėt naujausią jo filmą 'Negarbingi šunsnukiai', suprasit ką noriu pasakyti. Filme 90% yra vien kalbėsena. Ilgi dialogai, mažai veiksmo. Bet kiekviename dialoge yra tokia didelė įtampia ir intrigą, kad negali atsiplėšti nuo filmo ir lauki kas bus toliau. Tu lauki tos kulminacijos nenuobodžiaudamas nė minutės. Sukurti tokį darbą, yra tobula. Todėl iš visų keturių mano išvardytų režisierių - šis mano manymu yra profesionaliausias.

Štai toks, mano trumpas dar vienas kaifo kūrinys. Rašyti tokius - galėčiau visą gyvenimą. su mielu noru tapčiau ta skeptiška kino kritike, kuri galėtų dalintis savo mintimis. Žinoma tie žmonės irgi turi minusų, kurie mane atstumia. Aš manau, kad daugelis kino kritikų tiesiog nebe sugeba gėrėtis tikru filmu. Filmu, kuriame nereikia įžvelgti su tikrove prasilenkenčių dalykų. Mane labai nustebino, kai Stepokas Strolia pasakė, kad filmas A Perfect World (Tobulas pasaulis) šiandien į vidinį nusikaltėlių pasaulį turbūt apskritai nė nebandytų skverbtis, nes yra visiška nesąmonė ir įvertino šį filmą 6/10. Idiotas! Juk šiame filme reikia žiūrėti visai ne į tai, kaip buvo nutapytas nusikalstamo pasaulio portretas!!! Šis filmas yra gėrio ir sąžinės ženklas. Šis filmas privertė mane atsinešti pakelį prikimšta vienkartinių servetėlių. Šis filmas, parodo, kad kiekvienas iš mūsų pasidaro jautrus, kai kalba eina apie vaikus. Ir taip kvailai pakomentuoti apie kažkokį nusikalstamumo pasaulį, kuris visiškai neįeina į filmo pagrindinę mintį... Tai mane ir nuvilia kritikų pasaulyje. Jie nebe sugeba mėgautis tuo tyrumu ir paprastu jautrumu, nes ieško kabliuku. Bet žinoma, toks yra jų darbas, todėl aš būti kino kritike tiesiog nepaėgčiau.

Šlovė, pinigai ir sėkmė

2010-06-22T04:21:00.000-07:00

Paprasto elektriko ir slaugės sūnus, padarė viską, kad iškiltų. Ir tas žmogus yra Kevinas Kosneris. Karjeros pradžioje jis netgi filmavosi pornografiniuose filmuose, tvarkė užkulisius, atlikdavo pačius nešvariausius darbus. Pavyzdžiui Jim Carrey po pamokų, kaip ir visa šeima, dirbo fabrike valytoju ir gyveno vagonėlyje ant ratų. Mokyklos jis tai ir nebaigė. Johnny Depp'as 15 metų metė mokyklą, nes tikėjosi tapti roko muzikantu. Šie trys žmonės yra pirmieji trys, mano mėgstamiausių aktorių sąraše. Aš vis dar negaliu patikėti, kad šie, mokyklos nebaigę, kilę ir labai neturtingų šeimų ir apskritai atrodo savo gyvenimą turėję baigti valkatos, tapo geriausiais aktoriais pasaulyje, pelnę tiek apdovanojimų, suvaidinę tokius žymius vaidmenis... Aš suprantu, kad taip pasiseka vienam iš milijono, vienam iš 5 milijonų... Bet tai vis tiek atrodo kartais taip nesuprantama. Žmonės baigia mokyklas, įstoja į režisūros fakultetus, visą gyvenimą siekią aktoriaus ar režisieriaus darbo ir nieko nepasiekia. Galiausiai įsidarbina teatro mokytoju ir iki gyvenimo galo kankinasi prakeiktuose mokyklose, kuriuose kenčia mokinių nesąmones, pašaipas ir gauna trupinius, minimalią algą. Kalbėti apie gyvenimo teisybė, net neverta. Juk toks pat likimas ištiko Bradą Pittą, kuris prieš tapdamas aktoriumi dirbo striptizo šokėju, Silvestrą Stalonę, kuris taip pat metė mokslus ir dar daugelį kitų įžymių žmonių. Baltu pavydu žvelgiu į jų sėkme ir labai už juos džiaugiuosi. Gerai, kad yra žmonių, kuriems gyvenimas nuklojo tokį gražų kelią. Žinoma jų gyvenimuose buvo įvairių juodų dienų, netekčių ir gal būt daug ašarų. Bet pripažinkime, jie yra tokie, apie kuriuos mes skaitome kasdien. Jie turi savo vieta istorijoje ir yra atsikandę šlovės. Argi tai yra ne laimė, apie kurią svajoja kiekvienas?

188 min. kažko 'tokio'

2010-06-13T10:34:00.001-07:00

Rimtai, praėjo dvi savaitės kaip aš sveikinuosi su vasara, o taip nieko doro ir nenuveikiau. neskaitant to, kad kaip visada peržiūrėjau dar kelias dešimtis gerų filmų. Ir šį kartą norėčiau pakalbėti apie visą gausybę jų, bet tai užtruktų nemažai laiko, taigi išreikšiu savo nuomonę apie vieną. Geriausią. 'Žaliąją mylią' (The green mile). Vienas toks šiknius Stepokas Strolia pasakė, kad tai yra naivus ir vaikiškas filmas. O man asmeniškai šitas filmas yra vienas geriausių, kokius aš esu mačiusi kada nors gyvenime. Ir visada toks liks. Mačiau jį gal dukart. Ir abu kartus netramdžiau ašarų. Ir nesistengiau to daryti. Žinot yra tokie filmai, kurių pabaigoje susilieja akyse tos ašarėlės ir tu jas stengiesi tramdyti, nes manai, kad atrodysi kvailai prieš kitus, juk tai tik filmas ir t.t., bet šitas filmas yra visai kas kitą. Kai žiūri šitą filmą, aplinka neegzistuoja. Žinoma filmas yra ilgas, gal būt kažkurios vietos yra ištemptos, bet tuo pačiu tokios vertingos... Stephen King yra genijus. Ir ne tik šis jo romanas man vis dar virpina širdį. Tačiau kiekvienas aktorius, režisierius, atlikėjas turi savo kreditinę kortelę. Tarkim kai žiūriu Russell Crowe naujo filmo anonsą, man šis aktorius iškart lyg pašokęs nuo žemės, grįžta į Gladiatoriaus kostiumą, Romos žemę. Kai žurnale matau Leonardo DiCaprio veidą, pamenu tą sulysusį jauną vaikį, su petnešomis iš Titaniko. Taip man yra su Kingu. Jis turi daug šedevrų, bet šis man visada liks jo vizitine kortele. Gali ilgai ieškoti šio filmo pagrindinės minties, pliusų, minusų... Bet šio filmo filosofinis aprašymas galėtų būti toks išsamus, kad tikriausiai nusibostų rašyti ir jo autoriui. Apie tokius filmus yra labai sunku kalbėti. Juos reikia tiesiog žiūrėti. Ir aš niekada nesigėdysiu prisipažinti, jog tai yra romanas, kurį pirmą kartą perskaičiusi nejučiomis pamačiau kaip ant sudrėko paskutiniai puslapiai. : )

say hello to summer

2010-06-03T04:33:00.001-07:00

Nuobodžios projektinės savaitės dienos. Tokia yra mano šių dienų kasdienybė. Už tokius dalykus, švietimo ministerijai neatleisiu visą gyvenimą. Jau pernai patyrėm šita kančią, bet pliusas bent jau buvo tas, kad dienų dienas sėdėjom klasėje ir žaidėm kortomis, todėl mus greit paleisdavo. Na o šiais metais jie įsigudrino ir padarė dar didesnę nesąmonę. Pavyzdžiui vakar (trečiadienį) važiavom į Kretingą. Vienuolyną. Kokias 2 valandas klausėmės Kunigo poezijų ir pasakojimų, kurie sudomintų... na gal Čekuolį. BET NE MUS, KETURIOLIKMEČIUS! Buvo karšta, nuobodu ir labai norėjosi namo. Šiandien važiavom į Mini Zoo. Taip taip, tą patį kuriame buvau jau apie 6~7 kartus. Bet nieko tokio, juk nepakenks dar vienas kartas, ar ne? Ne gana to, kad pusvalandį laukėm prie įėjimo, nes mokytojos 'neapskaičiavo', kad pakilo kainos ir pabrango bilietai, dar ir viskuo nepatenkinta moteris (na žinot, ta kuri sėdi ir pardavinėja bilietus, visiems leisdama suprasti, kad jos gyvenimas yra tikra katastrofa) ant mūsų niurzgėjo. Ok... Einam toliau. :D Iš tikrųjų tų vargšų gyvūnų gyvenimo sąlygomis pasibaisėjau. Labiausiai pagailo tų vargšų vilkų šeimynos, kurie lyg leisgyviai primušti nereikšmingi padarai gulėjo ant betono (jų aptvare nebuvo žemės, vien plytelės) ir buvo kepinami saulės. Maistas? Koks maistas. Bent jau kiek apžiūrėjau, jie visi yra šeriami supuvusiomis daržovėmis. Tokiomis, kokias paprastai netyčia radę nusipirktų produktų maiše metame į šiukšlių dėžę, nes nenorime apsinuodyti. Ir čia gyvenimas? Š** o ne gyvenimas. Va taip mes leidžiam dienas mokykloje, kadangi ši projektinė savaitė yra LABAI REIKALINGA. Žodžiu pabandysiu rytoj kaip nors nusiplauti ir neiti. Vis tiek n raidžių niekas nežymi. Velniop tuos projektus, say hello to summer!

such yeah! mes tai baigėm.

2010-05-29T03:48:00.000-07:00

Haha, pagaliau! Baigėsi mano rytai kai lyg pagiriota eidavau į mokykla, dėl 4-5 valandų miego naktį! Žinoma dar liko dvi savaitės projektinių savaičių, bet kas tie projektai palyginus su 9 mėnesiais mokytojų replikų, laisvalaikį rijančių namų darbų ir pirmadienių. Tai yra niekas. Be to šventai tikiu, kad tos dvi savaitės neapsieis be nuotykių, kadangi važiuosim į vienuolyną. :D Gerai, čia be komentarų, apsimeskime, kad aš to nesakiau. Svarbiausia yra tai, kad 11-12 diena išvarom su palapkėm. Kas dar naujo? Vakar bandžiau prisiminti dailės mokykloje išmoktas piešimo pamokas. Na... Mano 'meną' galite įvertinti patys. Bet buvo beprotiškai gera prisiminti senus laikus. Mano tėtis sako, kad tokį meną gali suprasti tik išgėręs. Greičiausiai jis teisus. Bet man vis tiek patinka atsijungti porai valandų ir atsipalaiduoti su dažais. Ir aš tai darysiu toliau. Aš tikrai nebūsiu menininkė, nepaišysiu paveikslų ir tikriausiai apskritai gyvenime neturėsiu nieko bendra su šiuo hobiu, bet hobis yra hobis ir jis gali tiesiog juo būti.

*** su bruknėm

2010-05-21T10:58:00.001-07:00

šūdiniausia mano diena gyvenime. Ir ne tik dėl to, kad mano katė išoko per balkono langą ir aš jos daugiau niekada nebepamatysiu. Taip, aš suprantu, kad visi šitam beprotnamyje kuriame aš gyvenu yra dėl to kiek sumautos nuotaikos, bet nereikia dėl to užsipulti būtent manęs ir paversti šita jau ir taip suknista diena dar blogesne. Ačiū mamyte.

Stenkis iš visų jėgų, kol eriukai virs liūtais

2010-05-15T11:17:00.001-07:00

arba kitaip sakant niekada nepasiduok. Žmonės, ar jūs jaučiat kiek mažai liko?! Pora savaičių ir aš visų oficialiai laukiu prie jūros. Arba kaip sakydavo mano vienas geras draugas koncerto metu: Kas pirmas atbėgs į sceną duetui laimės kelionę po Klaipėdos Akropolį visam savaitgaliui už savo pinigus! Tiesa, šiandien Akropolį žmonių ir taip netrūko dėl akcijos "JAMAM". Ir aš įsigijau pora daiktų, bet ilgai neištvėriau, nes vien eilinėje batų parduotuvėje eilėje dėl nesveiko žmonių kiekio reikėjo stovėti apie 30 minučių. Nors iš esmės laikas praėjo greitai. Matot, nusprendžiau parsisiųsti keletą gerų dainų, ir taip jau gavosi, kad parsisiunčiau visą TOP 50 GAY SONGS. 100% rekomenduoju ir jums. Na ne visos tokios jau geros, bet 'I Will Survive', 'YMCA' ar 'Pet Shop Boys - Go West' vis dėl to yra nepamirštama klasika... Tie kurie žino mane, žino ir tai jog man labai patinka tai, kas seniau buvo populiaru ir tikrai vertinga. Pavyzdžiui šiandien buvau Robino Hudo filme su Russell Crowe. Mano draugui tai pasirodė eilinis filmas, o man tokie filmai tiesiog ne gali būti eiliniai. Aš eiliniai filmais laikau tuos visus The Bounty Hunter ar Mr. & Mrs. Smith. O tokie kaip Robinas Hudas nesensta, nes tai ir yra ta klasika, kurioje yra kažkokia dalelė, kuri mane užkabina. Bet čia jau žinoma priklauso nuo kiekvieno asmeninio skonio ir kino reikalavimo...

Ką reiškia būti gėjumi Lietuvoje?

2010-05-08T07:24:00.001-07:00

Günaydın everyone. Aišku kai aš atšaukiau planus važiuoti šiandien prie jūros su draugais dėl blogo oro, išlindo saulė ir dingo vėjas. Bet už tat Sandra patarė ką nors parašyti į blogą. Dar tiksliai nežinau ką, bet gal būt gera idėja. Iš tikrųjų tai šiandien žiauriai norėjau važiuoti su tėvais į Vilnių ir bent ši tolo pažiūrėti į Gėjų eitynes. Ne dėl tų kaimiečių, kurie atvažiavo ten pamėti butelius ar akmenys, o dėl tų mažumų kurios įšdrįso ten pasirodyti. Deja taip jau susiklostė, kad man nepavyko. Kiek girdėjau, tiek akmenų, tiek butelių buvo daug, o vienas politikas trenkė policininkui į marmūzę. Nieko čia įdomaus, už tat juokinga, iki kokio lygio krenta kai kurie 'ale aukšto lygio žmonės'. O va Žilinskui pagarba! Man patinka, kad jis nesislepia po lapais ir mosikavo vėliavomis. Aišku, jo akcentas man visada kels juoką, bet iš esmės šis vyrukas pakilo mano akyse tikrai geru kampu. :D Visi tie žmonės, kurie matyti tolumoje už jo laikantys plakatus "Gėjams - NE!" yra absoliutus klounai, palyginus su tais, kurie neša vėliavas ir nebijo pasirodyti kokie esa iš tikrųjų. Daugiau tokių renginių Lietuvoje ir gal būt galiausiai mes nebebūsime toks gylus kaimas koks esame ir turėsime šiek tiek daugiau tolerancijos. Aš niekaip nesuprasdavau kodėl žmonės taip priešinasi tokiems paradams, renginiams... Ir nesuprasiu. Aš suvokiu priežastys, bet gal būt nepaagau iki tokio lygio, jog jos man atrodytų rimtos ir pateisintų politikų žodžius. Labai tikiuosi, kad šitos eitynės vyks ir kitais metais, ir dar kitais ir dar po 15-os metų ir 100% tai palaikysiu. Ką reiškia būti gėjumi Lietuvoje? Ogi visišku kvailiu, kurį gali spardyti kiekvienas gezas parduotuvėje. Bet kaip jau minėjau, man būtent tas gezas atrodo visiškas klounas, palyginus su gėjumi.

Sekmadienio filosofijos

2010-04-11T05:45:00.000-07:00

Šiandien Balandžio 11-oji diena, Sekmadienis. Kaip ir kiekvieną sekmadienį, aplink mane guli įvairiausi sąsiuviniai ir kiti niekingi mokyklą primenantys dalykai. Dėl to ir nemėgstu sekmadienių. Kadangi kita savaitė prasidedanti jau rytoj man bus be galo sunki dėl galybės atsiskaitimų, vakar pradėjau daryti įvairius "atmintukus" (vert. iš Simonos kalbos - špargalkės). Taip pat galiausiai padariau tai, ką turėjau padaryti jau labai seniai - išsiunčiau laiškus ir perskaičiau knygas. Na gerai, knygas perskaityti turėjau laiko dar iki birželio, bet vis vien... :D Jei jau užsiminiau apie knygas, tai mano pastarųjų mėnesių atradimu tapo "Laumžirgių vasara" (Antje Babendererde). Knyga tikrai labai viliojanti ne vien pavadinimu, bet ir turiniu. Nors ir šono žiūrint yra gan stora, bet iš tiesų persiskaito labai greitai, man prireikė +/- 32 valandų, bet tikrai nenusivyliau ir tiems, kas ieško nuotykių - psichologijos ar tiesiog kažko tikrai gero ir lengvo tikrai rekomeduoju. Jei trumpai reiktų apibūdinti šia knygą, tikrai nesugebėčiau. Tai tiesiog neįmanoma. Tai nėra kažkoks dviejų jaunų žmonių paaugliška meilė ar iš fantastikos srities nuotykis. Tai kažkas daugiau ir tai palieka gilų įspūdi. Pagarba autorei, dabar kaip tik ketinu bibliotekoje susirasti daugiau jos kūrinių, gal būt "Nematomą Mėnulio pusę", nežinau. Aišku, protingiausia būtų susikoncentruoti vien į šios savaitės 5 atsiskaitymus, bet kažin ar taip didvyriškai aš ir mokysiuosi...

100

2010-04-02T11:29:00.000-07:00

Kai galiausiai Klaipėdoje neliko nei lašo sniego, temperatūros termometras dienos metu paprastai rodo apie +10, o mieste jau galima bėgioti su plona pavasarine striuke aš galiausiai prisiruošiau čia atsisėsti ir šį bei tą brūkštelėti. Tą padaryti, turėjau jau labai seniai, bet vis norėjau parašyti kažką ypatingo, nukėlinėdavau į kitą dieną ir taip jau išėjo, jog paskutinis mano pranešimas buvo parašytas daugiau nei prieš mėnesį. Jei kalbant apie pokyčius, jų tikrai įvyko. Visų pirmą tai perskaičiau knygas, kurias perskaityti planavau taip pat jau labai seniai (čia ir pasižymi mano kaip melancholikės būdas), antra – supratau daugelį dalykų apie kai kuriuos žmonės ir kai ką pradėjau žvelgti šiek tiek paprasčiau; trečia – atradau savyje vieną priklausomybė – filmų priklausomybė. Ir nereikia į tai žiūrėti skeptiškai, nes žmonėms kurie gyvena su manimi aplinkoje pasirodo tai kelia daug nemalonumų. Mama jau seniai zyzia, kad aš neištveriu dienos be kelių filmų, o man atrodydavo, jog tai tik jos senas bambėjimas. Bet gal tai ir tiesa, man iš tikrųjų sunku ištempti 24 valandas be kelių valandų kokios geros dramos, kurioje galėčiau įžvelgti kažką naujo savo apmąstymams... Paskutiniai mano du geri matyti filmai buvo „Krepšininko dienoraštis“ bei „Pragaro virtuvės vaikėzai“. Pirmasis, paliko daug didesnis įspūdį (Ne, jis nėra apie krepšinį ir ne dėl to, jog ten vaidino Leonardas DiCaprio), bet antras taip pat labai sukrėtė ir patiko. Iš esmės šie kinai turėjo šį tą bendro: abu buvo apie keturis 15-17 metų vaikinus, kurie gyveno ‚gatvės vaikų‘ gyvenimą. Kitaip sakant jų tėvai dirbo įvairiose gamyklose arba seniausioje pasaulio profesijoje, o jų vaikai dienų dienas šlaistydavosi gatvėmis ir galiausiai viskas baigėsi gan kraupiai. Tirai nenoriu jums kvaršinti galvos apie filmus, tik ne šiandien, kai artėja Velykos. Gerai praleiskit laiką, nežinau kaip jūsų, bet mano atostogos jau eina į pabaigą ir antradienį teks keliauti į mokyklėlę. Iš kitos pusės liko ne tiek ir daug – du mėnesiai su trupučiu ir vasaros atostogos, o tada aš neleisiu Sandrai išsisukti ir atsakysiu už praeitos vasaros nesąmonę. Pasižadėti galėčiau jau dabar labai daug ką, bet vis dėl to dar liko daugiau nei du mėnesiai, tas visus pažadus palikim ateičiai. : )
Toks, paprastas ir gal būt eilinis nukrypimas į lankas, buvo mano 100-asis blogo pranešimas. Daug visko čia įvyko per pastaruosius metu, tačiau noriu padėkoti tiems kurie skaitė ir palaikė. Ačiū! Ir skanių jums šokoladinių kiškučių.

Viskas kas yra tarp žemės ir dangaus yra mirtinga

2010-02-13T07:57:00.000-08:00

Žingsnis po žingsnio artėju link dienos kai viskas bus gerai. Labai norisi tuo tikėti. Kartais tas kvailas optimizmas man tikrai padeda ir neleidžia iki galo išprotėti. Ir tie kasdieniniai įvykiai kurie priverčia nusišypsoti... Kaip gerai, kad jie yra! Kaip gerai, kad yra žmonių, kurie netingi parašyti banalią žinutę, atsiusti mielą laišką ar paprasčiausiai gatvėje nusišypsoti. Kartais man tikrai apmaudu, kad aš dažnai elgiuosi kaip supykdyta pačio velnio ir rėkiu ant tų, kuriuos labai myliu, o vėliau jaučiuosi labai negerai. Ir vienatvė yra gerai. Būtent ji man padeda apmąstyti tokius kartais atrodo visai nereikšmingus žodžius ar mintis. Bet jos yra reikšmingos, nes jos mus keičia, jos mus kažko moka ir jos mums visada kažko duoda. Gero ar blogo, bet duoda. Bent jau tas kelias minutes paskaidrina nuobodžios rutinos ar tos pačios prarūgusios kavos iš pakelio, kuri jau seniai varo vėžį, bet aš ją vis tiek geriu ir greičiausiai gersiu. Banalus pranešimas bloge ar nevykęs užrašas Twitter'ije apie diena. Jeigu aš tai parašiau, vadinasi man to reikėjo. Jeigu tą pranešimą perskaitė bent vienas žmogus ir pasidžiaugė kartu su manimi - aš ir tai jausiuosi padariusi kažką gero. Ir nesvarbu, ar bloge per mėnesi bus parašyta 15 pranešimų, ar 3-4, jeigu aš juos parašiau, vadinasi man to norėjosi ir tas beprotiškas mano hipotezių nagrinėjimas man kažką davė. Toks, mano dar vienas mygtuko paspaudimas, 99-as pranešimas. Toks, kurio man jau reikėjo jau senokai.

Dar vienas šeštadienis.

2010-02-06T01:00:00.000-08:00

Išaušo dar vienas niekingas šeštadienis, kai mano išsvajotąjį poilsį užgožia netikėti susitikimai ar nelaukti darbai. Bet galbūt viskas išeis į gera, kas žino? Kai lauke tiesiog griūva kalnai pusnų aš atsimenu dienas kai beprotiškai laukiau tokios žiemos. Cha, o dabar kai ji atėjo nei karto nebuvau nuėjusi ant kalnelio ir nuoširdžiai neperšlapau čiuožinėdama. Bet aš tikrai tai padarysiu, būtinai. O kol kas man reikia daugiau laiko skirti mokslams. Kaip visada. Rytoj išauš komercinė Valentino diena. Jėga... Greičiausiai atvažiuos mano močiutė. :D Manau tikrai smagiai praleisime laiką, be to esu skoloj kelis susitikimus ir su dar vienu žmogumi, todėl manau šis ilgasis savaitgalis praeis tikrai greitai. Pagal planą, turėčiau išmokti Motiejaus Valančiaus "Palangos Juze", bet.. tabalai tabalai... bir bir rietėjau manęs tikrai netraukia. Nors iš tiesų tekstas neblogas. Dar reiktų pradėti ir baigti skaityti knygą "Pabaigos pradžia", bet kažin ar atrasiu savyje tiek drąsos ir iškeisiu istorijos vadovėlį į fantastinę knygą. Man keista kaip apskritai tokios knygos tampa klasika ir yra dedamos į 7-okų programą. Žinoma yra ir neblogų tekstų kaip "Kosmonautas", bet kai kurie yra tikrai gan beviltiški ir tiktų į antros klasės "Šaltinėlio" programą, kur nors pašonėje, žinoma. Beje, jei jau ryžausi užsiminti apie fantastikos sritį, galiu pasakyti tiek, kad niekada nepribręsiu perskaityti ir Hario Poterio ir apskritai nesuvokiu kaip leidžiu sau saulėtas vasaros dienas praleisti kino salėje su jo Danielio Radcliffo mina. Žinoma yra šimtai žmonių kurie jį labai gerbia, bet man - jis paprasčiausias aktorius, kuris kažkokiu nesuvokiamu būdu prasimušė į didįjį ekraną. Taip pat kaip Mmiley Cyrus ir jos visa šeimynėlė, kuri yra nulipdyta iš tėvelio Billy. Gaila, kad čia knibždėte knibžda jų gerbėjų, norėtus pasispjaudyti ir daugiau. :D bet velniop, nejaugi aš galėčiau kam nors gadinti nuotaiką prieš Valentiną? Neee, pasiliksiu šia idėja kitam kartui. Linksmų švenčių!

Laukimas iki paričių

2010-01-29T14:00:00.000-08:00

Labas rytas. Kadangi ką tik pastebėjau, jog jau 00:15, tad pamaniau, kad neblogai būtų parašyti. Vis vien neturiu ką veikti. Beviltiškai laukiu lockerz.com restoc'o, kuriuo pradedu abejoti, bet velniop, pabandysiu. Pagaliau atėjo tas lauktasis savaitgalis ir galiausiais baigėsi paskutinė sausio savaitė. Savaitė, kuri buvo tokia žiauriai žiauriai žiauriai sunki... Rašėm tiek kontrolinių, kad viskas galvoj netelpa, o ir miego žiauriai trūko. Džiugu, kad bent jau matkę pasitempiau, pagaliau neturiu mažesnio pažymio nei 7... Ir apskritai, nuotaika šiandien buvo gera, o ir tas sniegas taip širdį glosto. Nesvarbu, kad klaikiai šalta, kas žino kada dar ateis tokia žiemą kaip šįmet? Ir apskritai, tas visas bambėjimas "noriu vasaros, kaip šalta bla bla bla" yra toks vaikiškas, kad jau bloga ir klausytis. Ateis ta vasara, ateis tos atostogos, ateis tie geri laikai, kai gulėsim bambas išvertę prie Palangos dumblo. Nurimkit. Bėda yra ta, kad kaip ateis vasara, taip ji ir praeis, tad tiesiog gyvenkit šia diena, džiaukitės puriu sniegu ir eikit daryti angelų su kiemo draugais. Be to artėja komercinė Valentino diena, kas gali būti nuostabiau nei Valentina su sniegu? Tik Valentinas be sniego. Beje, manau rytoj galutinai baigsiu rašyti laišką Karinai ir Sandrai, o tada ramia širdimi juos išsiuntusi parašysiu ir Donatai, kurios laiško kol kas vis dar negavau, o turėjau. Tad sakau jums nuoširdžiai: baikit dejuot ir daugiau šypsokitės, viskas bus gerai!

ačiū!

2010-01-26T07:38:00.001-08:00

Tiesiog jau seniai norėjau padėkoti Karinai už nuostabia gimtadienio davaną... Ačiū Tau! Beprotiškai gera gauti dovanų tai, kas tau yra labai brangu.

Sausio 23-oji.

2010-01-16T09:00:00.000-08:00

I'm Bad, I'm Bad-Come On (Bad Bad-Really, Really Bad) You Know I'm Bad, I'm Bad-You Know It(Bad Bad-Really, Really Bad)You Know I'm Bad, I'm Bad-Come On, You Know.

Taip dabar aš ir gyvenu. Kolonėlės garsiai muša MJ ritmą, o mane kiek šiurpina tai, kad gali atsibelsti kaimynai. (O jie jau nekartą įrodė, kad tai gali ir, kad jiems labai nepatinka garsi muzika) Bet galbūt viskas bus gerai. Būkime optimistai. Gal mane apėmė paranoja, bet kiekvienas man garsas ar pabeldimas į sieną sako kažkur gyliai: turn down, jie niršta. Iš tiesų panikuoti aš tikrai moku. Pavyzdžiui vakar pas Rusne tikrai išsigandau trakštelėjusi ledui. Po visų tų LNK žinių reportažų apie nuskendusius vaikus ežeruose (ir apie nuskendusius jų draugus, kurie paprasčiausiai bandė padėti), man ant ledo kai kuriomis akimirkos buvo tikrai ne jauku. Nors gal būt ta baimė kartais nėra taip jau ir blogai. Geriau jau kartais tegul pasirodo ta baimė ir aš sustosiu, nei atsitiks kas blogo. Jei nukreipiant temą, tai šiandien sukako kokios dvi savaitės, kai man jau keturiolika. Jausmas lygiai toks pat kaip ir sulaukus dešimties ar dvylikos, bet iš kitos pusės 14 - nebe septyneri. Ir tas keturių metų limitas pilnametės riboje kiek nervina. Sumaniau pasikeisti blogo šabloną, bet nieko įspudingo neradau... Kur dingo visi gražus fonai?

Žengiant į keturioliktuosius

2010-01-08T13:10:00.000-08:00

Šiandien sėdėjau lietuvių pamokoje ir užsisvajojusi visą laiką pražiopsojau į langą. Kadangi telefonas skambėjo sms žinutėmis ir buvo nugrūstas gyliai kuprinėje iki pat pietų, mąsčiau ką veiksiu grįžus namo ir mintyse jau klaidžiojau savaitgalio planuose. Iš tiesų reiktų galiausiai pabaigti skaityti knygą ir pasimokyti matematikos, vis dėl antradienį rašysim kontrolinį darbą iš viso skyriaus ir ech, ar eilinį kartą nieko neįkertu. Bet nesvarbu, bus kaip bus. Ačiū visiems parašiusiems, kad ir kelis sakinius, ačiū Sandrai kuri nepatingėjo ir paskambino. Šitą dieną bandžiau paversti eiline, bet taip jau išėjo, kad klasiokai norėjo 'šventę švęęęst' Dėkui ir jiems. Linkiu gero savaitgalio ir saldaus šeštadienio miego.

Meluoja visi, bet kai kurie tai daro tikrai ne kaip.

2010-01-05T11:35:00.001-08:00

I get so many great friends messages and I love everyone! Jus žinote, kad aš esu įžūli, bet nepamirškite tų gerų akimirkų, kuriomis aš pasirodžiau visai nuoširdus žmogus. Iš ties manau, kad mes visi dažnai vertiname žmonės jų gerai nepažinę, arba tiesiog išgirdę kažkokia pašalinę nuomonę apie jį. Pavyzdžiui man visada atrodė, kad Fizikos mokytoja yra tikra @#%**!^&, bet kai atėjau į jos pamokas mano nuomonė tikrai pasikeitė. Ir apskritai dažnai būna, kad pamatau žmogų ir pagalvoju apie jį daugybę nesąmonių. Ir pasakysiu jums dar vieną dalyką: Žmonės tikrai nesikeičia! Kartais pasikeičia kažkoks požiūris, gal būt nuomonė ar žmogaus nuomonė, bet jei žmogus yra bjaurus, praėjus Kalėdoms ar kitam laikotarpiui kai sąžinė leidžia susiimti ir nevaidinti storžievio šikniaus, žmogaus būsena vėl atsileidžia ir mes tampame bjaurūs veidmainiai. Žinoma aš netaikau nei vienam iš jūsų, tai taikau TIK sau. Pažįstu begales žmonių kurie yra labai geri ir kuriems dėkosiu visą likusi gyvenimą, bet yra tokių, kuriuos pamačius norėčiau pritėkšti į sieną. Jums taip būna? Vakar kalbėjau su Laura ir pajaučiau, kad man taip stipriai jos reikia ir trūksta. Ačiū, kad prisimeni mane! Ir labai atsiprašau tų, su kuriais elgiuosi bjauriai, tiems kuriems neatrašau ar iš vis neatrašau. Patikėkit jūs man esat reikalingi visi ir aš jus visus labai myliu. Nepatingėkit, ir išeikit rytoj į lauką, juk taip klaikiai gražu... Galiausiai praleiskit savo paskutinę atostogų dieną linksmai arba bent jau taip, kad atsimintumėt ją, o ne poryt nuėję į mokyklą keiktumėte, kad atostogos buvo "žiauriai lievos". Ir tesaugo jus angelai (kaip pasakė Karina : D), myliu jus!

Paskutis pranešimas

2009-12-31T07:25:00.000-08:00

Spėju, kad tai paskutinis pranešimas šįmet, tad tenorėjau pasakyti, kad labai jus myliu. Ačiū, kad buvot su manimi 2009-uosius, kad mane palaikėt, mylėjot ir nepamiršot. Iš esmės apibendrinant visus metus, jie buvo tikrai neblogi ir prabėgo greitai, galu gale pagaliau Lietuva turėjo kuo pasi didžiuoti (tūkstantmetis, kultūros sostinė ir t.t.), be to išsipildė mano keletas svajonių. Tikiuosi jūs turėjote fantastiškus metus, tad linkiu taip pat sutikti ir šį gražų naują skaičių, sėkmės jums.

II

2009-12-26T07:26:00.001-08:00

Šiandien mano diena prasidėjo maždaug 12 valandą, kai atsibudau nuo tėčio krebždėjimo namuose. Pasirodo nuėjus 3:15 val. po 'Džo Bleko viešnagės" reikia perspėti tėvus, nes kitaip į tą ilgą miegą rytais jie pažiūri kiek pesimistiškai. Gal būt dėl to šiandien jaučiausi kiek apdujus, bet dabar jau viskas gerai. Sniegas ištirpo, visur pelkės ir likęs tik purvinas ir šlapias bei suledėjęs sniegas prie gatvių pakampių. Bandžiau išeiti pasivaikščioti, nes vakar visą dieną skaudėjo galvą, bet pradėjo lyti ir pasivaikščiojimą teko užmiršti. Grįžau namo, išsidrėbiau ant lovos ir visą likusį laiką valgiau visokį šlamštą bei varčiau žurnalus. ;D Kaip jums Kalėdos?! Iš tiesų man visai šauniai... Tikėjausi, kad bus gan nuobodu, bet iš esmės buvo net linksma. Nors Kalėdų senelis šiais metais man buvo gan "skūpas", bet vis vien buvo visai nieko. : D Per Kūčias teko šiek tiek pakentėti ir kaip kasmet 'atsėdėti' prie stalo ir klausytis kasmetinių šnekų apie gyvenimą močiučių akimis, bet vėliau ištrūkau į kitą zoną ir visai smagiai laiką praleidau su pagalvę. Kažkodėl man atrodo, kad visos tos suformuotos Kalėdinės nuotaikos, kurios yra įspaustos į kažkokius rėmus yra visai nebūtinos. Kam visi tie vėjai ir dirbtinė šypsenėlė bei išpuoselėtas auklėjimas, kuris dažnai yra parodomas prieš kitus giminaičius. Nėra nieko kvailiau negu meluoti sau, nes aplinkiniai vis tiek nedurni ir supranta kur čia kampas. : D Dabar kai Kalėdos 'karštligė' praslinko, visi sės ir kelias valandas spoksos į TV3 kanalą, žiūrėdami šokių projekto finalą, o aš greičiausiai būsiu ne išimtis. Žiūrėsim kaip ten bus, nors iš tikrųjų manęs tie šokiai per labiausiai nežavi. Tikiuosi nelaimės koks Gytis, su savo dirbtina veido išraišką ir teatrišku juoku. Asmeniškai man nėra nieko baisiau už ta Ivanausko pastovią vaidybą ir gražu veidelį, tiesiog rėkianti "aš esu geriausias!!!" :D <...> Linksmų jums likusių švenčių ir saugių atostogų, iki.

Žingsnis po žingsnio

2009-12-19T00:55:00.000-08:00

Po galais, kaip greit pralėkė savaitė. Net nespėjau apsižvalgyti, o šiandien vėl trečiadienis. Ir nors savaitė paėjo greitai, per ją įvyko tiek įviukių, jog kartais tiek mano gyvenime nenutikdavo per mėnesį. Visų atskleisti negaliu, bet apie kai kuriuos papasakosiu ateityje. Dar, per šia savaite supratau, kad kai kurie dalykai nesikeičia išvis. Pavyzdžiui mano bendravimas su tėvais ar kai kuriais draugais. Nežinau, nesikeičia jie, ar aš, bet suvokiu tiek, kad dažnai atiduočiau viską, kad tik ištrūkčiau į kitą pasaulį ir šių žmonių man nebereiktų matyti niekada gyvenime. Ir nors taip nenutiks, taip norėtus kur nors išnykti. Bet tą pačia sekunde pagalvoju apie tai, jog tie žmonės man lyg stimulus, čia būti kuo ilgiau. Realiai, Klaipėdoje dabar nuotaika yra gera, už lango yra sniego, čia pat atostogos, Kalėdos, o ne už kalnų ir Naujieji. Rytoj Kūčios! Linkiu visiems geros nuotaikos ir daug šiltų akimirkų. Na pavyzdžiui man visai smagu vakarą prie Kalėdas susėsti prie stalo su artimaisiais ir pasikalbėti. Būtent tais kūčių vakarais man nebūna nuobodu nei su erzinančiais pusbroliai, piktais tėvais ar retkarčiais nuobodžia močiute. Tą vakarą man būna smagu ir tiek. Tad gerų jums Kūčių, šiltų Kalėdų ir daug sniego! O manęs šiandien laukia dar ilgas ir gan nuobodus vakaras, nebent nuotaika paskaidrins prieš paskutinė ar jau ir paskutinė 4-ojo sezono Hauso serija. Happy Holidays everybody.

20 dienų

2009-12-05T02:08:00.001-08:00

Šiandien iš kalendoriaus išėmiau 5-ąjį šokoladuką, ir sukandus dantis supratau, kad liko dar 20 dienų iki Kalėdų. Super! Taip jau jau išėjo, kad vakar prisėdau pažiūrėti vieną mėgstamiausių vaikystės filmų - Vienas namuose. Nesvarbu kad mačiau jį jau 15-ą kartų ir moku mintinai kiekvieną žingsnį, manau tokie filmai kaip Atgal į ateitį, Gladiatorius, Titanikas ar šis nesensta ir jei tarp jų darai pertraukas, gali žiūrėti su malonumu. Praeitą savaitę vėl pradėjau bendauti su Mariano Bertolini. : D nežinau dėl ko: ar dėl to, kad jis mane žavėtų, ar dėl to, kad man patinka bendrauti angliškai ir būtent to ir siekiu. Bet smagu, jis geras žmogus ir daug bendrų temų su juo rasti nėra sunku. Manau šianden išsiusiu daug laiškų paštu, atėjo pats laikas prisiminti artimuosius...

P.S. atrodo užsikrėčiau nuo Sandros ir pasirinkau retro stiliaus šabloną.

Teardrop

2009-11-25T04:01:00.000-08:00

Šiandien 22:00 on TV3 - House MD. Nepamirškit įsijungti. Trečiadienis nėra mano mėgstamiausia diena, bet man patinka eiti miegoti su gera nuotaika ir plačia šuypsena, ir ta valanda prie TV ekrano with crazy doctor mane tikrai priverčia pasijusti geriau.

troubles in my life

2009-11-25T03:49:00.000-08:00

Kada žmogus praranda savitvarda ir puola į atlapus? Pavyzdžiui mane, išprovokuoti yra labai lengva ir dėl to aš jau turėjau problemų mokykloje, bet tarkim kodėl kiti žmonės tai daro piktybiškai? Tarkim Hausas į nosį yra gavęs kokis penkis kartus. Bet Hausas yra Hausas, tai juk pateisinimą. :D Vakar turėjau puikia galimybę stebėti gatvės muštynes, kurios baigėsi gan gerai, bet vis gi man buvo įdomu kas ir kaip. Kai kurių dalykų mes pakeisti negalime, o taip norėtus. Tarkim aš norėčiau šiuo metu karšto karšto šokolado, bet deja lauke lyja ir man teks palaukti sekmadienio, kai tradiciškai po mišių eisim į Gaidelį ir gersim kakavą aš kitą šokolado stebuklą. Ir visai nesvarbu kaip tai būtų nesveika ar negerai mano organizmui. Žinot, pamėgau ta sekmadieniai ėjimą į bažnyčią. Gal ir nėra labai linksma sėdėti maišiuose valanda laiko ir klausytis kunigo pamokslo, bet pastaruoju metu aš supratau, kad Dievas mano gyvenime užima didelę vietą ir pradėjau tikėti tokiais dalykais, apie kuriuos seniau net nesiklausydavau. Ar tai dar vienas mano žingsnis beprotybės link? Bet vis dėl to man patinka, jog dabar man nėra gėda ir baisu pasakyti, jog aš tikiu į jį. Ir kad ir kiek kartų melsčiausi ar skaityčiau bibliją man tai reiškia ką kitą. Kartais man tiesiog reikia su kažkuo pasišnekėti ir kažkur gyliai širdyje tikėti, kad tas KAŽKAS mane tiki. Ir man tai patinka.

Karantininis savaitgalis

2009-11-21T09:28:00.000-08:00

Tere õhtust, kas geresnio?! =D Ooo taip, jau neprakalbu ir klaikiai skauda gerklė, bet juk tai nebūtinai turi būti gripas, ar ne? Visur skelbia karantinus ir kitus gripo sindromų padarinius, o Klaipėdoj - nieko. : D Bet nieko, jaučiu, kad pareina ir pas mus, vakar klasėje trūko 5 mokinių, o Aidas išėjo po pirmos pamokos, nes prastai jautėsi. Na ka gi... Ačiū Dievui šeštadienis, na ir kas, kad rytoj teks keltis 8:45 ir šliaužti į bažnyčia, tikiu, kad dar bus progų pailsėti, tuo labiau, kad gripologai kalba, jos pirmadienį visoje Lietuvoje bus paskelbta gripo epidemija. Gerai, baigiu apie tai. Kiek girdėjau ir pati pastebėjau jums nerodo mano naujų pranešimų, galiu pasakyti tik tie, kad nenutuokiu kodėl... Bandysiu žiūrėti kažką prie nustatynų, bet nežinau kaip čia bus. : D Beje, penktadieni mama parnešė namo vieną gerą dalyką - advento kalendorių. Perku jį gal nuo dviejų metų ir asmeniškai neįsivaizduoju gruodžio mėnesio, be kasdieninio šokoladuko. :D Taaaaip! Tai žiauriai vaikiška, bet man - kažkas nuostabaus. Primena vaikystę ir dar tuos laikus, kai tikėjau Kalėdų seneliu, o dantukų fėja už kiekvieną iškritusi dantį padėdavo po pagalvę 5 litus. :D Pats laikas dar vienam arbatos puodeliui, pagal mano apskaičiavimus - šiandien jau aštuntam, tad gero likusio šeštadienio ir saugokitės gripo.

Pam pam pam - savaitgalis!

2009-11-13T09:16:00.000-08:00

Ši savaitė prabėgo gan greitai ir normaliai. Kaip bebūtų gaila vakar kiek prisnigęs sniegas šiandien jau buvo ištirpęs. Ot neteisybė. Kodėl Vilniui sniego iki kaklo, o Klaipėdoj nei lašo? Net surimavau. =D Šiaip šiandien buvo kietai, socialinė man net gražino lazeriuką, yahoo. Kadangi šiandien nieko įdomaus nerodys per TV, manau reiktų parsisiųsti kokį gerą filmą ir manau galiu neišlaukti iki rytojaus 22:00 valandos ir dar kartą pažiūrėti "Ir velnias dėvi pradą" kiek ankščiau. Nelabai turiu ką įdomaus ir gero papasakoti, tad gero savaitgalio ir nepamirškit rytoj 22:00 įsijungti TV3.

Seni geri laikai po sniegu ir keisti nutikimai

2009-11-06T09:34:00.000-08:00

Išties tai galiu pasakyti tik WOW. Kai rugsėjo pradžioje su tėvais nusprendėm, kad man reikia specialių akinių sėdėti prie kompiuterio - apsidžiaugiau, ir nė nemaniau, kad profilaktinis patikrinimas pas gydytoją taip baigsis. Pasirodo mano akys, nėra jau TOKIOS sveikos, kaip aš įsivaizdavau. Recepte parašyta +0,5, nežinau ką tai reiškia, bet esmė ta, kad pusmetį reiks nešioti gydomuosius akinius. O tai nerodo nieko gero... Ir šiaip ši savaitė buvo gan sunki, nežinau ar dėl to, kad po atostogų taip susimoviau su Lietuvių kalba, ar dėl kažko kito. Ačiū Dievui jau savaitgalis ir aš galiausiai turėsiu progos atsipūsti. Atrodo baigėsi, mano dienos, kai grįžus iš mokyklos metu kuprinę į šoną ir lekiu prie kompiuterio... Prie interneto prisiėsiu ne daugiau nei valandai per dieną, o ir su TV teks atsisveikinti. Na tiksliau su tai begaliniai Hauso žiūrėjimais iki 5 nakties... Lievai. :/ Tai taip keista! Mano akis visada buvo tokios sveikos, o dabar taip sumautai išėjo... ;D Smagu bent tiek, kad vakar prisnigo ir vėl prasidėjo maudynės kaip ir pernai. Aš buvau "išvoliota" po sniegu ir užmėtyta skaudžiais smūgiais. :D Bet buvo žiauriai smagu! Deja šiandien sniegas beveik ištirpo, o rytoj manęs laukia nuobodus šeštadienis prie namų darbų. (Kaip jau minėjau, tai kiek susi knisau pažymius), tačiau šventai tikiu, kad man pavyks ištrūkti pasivaikščioti į lauką, ar šiaip kur nors išeiti, nes jei teks visą dieną praleisti namie - neprotėsiu. Tad gero jums savaitgalio draugai, ir saldaus savaitgalinio miego. =]<

Follow me on Twitter

2009-10-30T04:57:00.000-07:00

Kada nors po 60 metų aš gulėsiu lovoje ir galvosiu, kad tas 5 minutes praleistas per dieną Twitter'yje geriau būčiau praleidus su mylimu žmogumi, o kol kas man ten visai smagu. Tad jei norite, žinoti ką veikiu, visada galite mane ten aplankyti - Simona0JS

Made in China!

2009-10-26T09:59:00.000-07:00

Hey, wassup?! Yap, yap. Tai atostogos. Šiandien pabudau ganėtinai anksti ir atrašiau į 4-5 laiškus. Pradėjau nuo Sandros, baigiau Šarunėliu. O Klaipėdoj visą dieną lijo, lijo, lijo. Gal būt šitas pranešimas būtų visiška be vertybė, kaip ir daugelis čia esantys, kuriuos galbūt esu parašiusi dėl to, kad, na... Maždaug REIKIA kažką juk parašyti. Tad vietoj to, kad į akis pūsčiau dūmus ir sapaliočiau vėjus, tiesiog linkiu jums visiems gerų, linksmų ir šaunių atostogų.
P.S. Manau niekam nepakenktų ir geras oras.

Atsiminimai, kurie manęs nenori paleisti

2009-10-17T07:23:00.000-07:00

Šiandien peržiūrėjau senas nuotraukas. Dauguma darytos 2006-2007 metais. Tiek daug gerų akimirkų ir prisiminimų... :] Gera visa tai prisiminti .Tos nuotraukos, visos darytos Šventojoje ir Palangoje, iš koncertų akimirkų, kai trise važinėdavom į kiekviena tuometinio mūsų Dievaičio koncertą pajūrį. Po galais, kaip velniškai pasiilgau tų laikų... O šiaip šiandien visą dieną lijo...lijo...lijo. Bandžiau kažką rašyti konkursui Teisės ir Pareigos, bet nelabai kas gavosi. Kai reikia rašyti "į temą", aš visada susimaunu. Na gerai, ne visada, bet šiaip jau, nesublizgu. O čia, jums pateikiu viena gera atsiminimą iš paskutinio JO koncerto 2007-aisiais:

Mano lėkštė, Skaistės rašysena ir kitos Simos dažai.:D Pamenu sėdėjom Titanike, Šventojoj, ir vargom kokias 2-3 valandas. Bet buvo velniškai smagu. Kartais pavartau žurnalus ir randu jo nuotraukų, matau kaip dainuoja ekrane ir širdelę suspaudžia. Ir dabar aš galiu tvirtai pasakyti, jog tai buvo geriausios mūsų vasaros. Kai kas savaitę lakstydavom į Titaniką, ar Salūną, net klubų apsauginiai mus jau pažinojo. :DDD Buvo geri laikai, labai! Nenorom vis prisimenu tuos metus ir taip gerą pasidaro. Nesvarbu, kad nei 2008 -aisis, nei 2009 -aisiais nebuvau nei vienam jo koncerte, vis tiek viską prisimenu lyg vakar ir džiaugiuosi, jog tai kažkada vyko. =]

Kas už lango

2009-10-11T06:43:00.000-07:00

Lyja... Lyja... Lyja. Ir taip visą savaitgalį. Bet man jis patiko, nes kuo stipriau lyja, tuo aš kiečiu miegu naktimis ir tuo sunkiau pakylu iš lovos. Matot, darbo dienomis kiekvieną rytą aš griaužiu save, kodėl nepasinaudojau savaitgalio galimybę ir nemiegojau visą dieną, o kai lyja - miegu iki pat pietų. Man tai velniškai patinka. Vakar žiūrėjau Hausą, ir po 12 valandos nakties sumaniau YouTubei paieškoti tolimesnių sezono serijų. Net pati nepajutau kaip užmigau atsilošusi, o į lovą nuslinkau ga 2-3 valandą nakties. Šiandien ryte susitarėme su klasiokais eiti į bažnyčia ir užsirašyti sakramentui, bet eilinį kartą pavėlavom ir pirmasis pusdienis nuėjo velniop. Tragiškai sušalau, sušlapau, o beeinant namo vos nepamečiau bato. :D Smagus tas lietutis, ypač tada kai nuo stotelės iki namų turiu sliūkinti 10-15 minučių, o jau po pirmųjų dvylikos metrų būnu kiaurai šlapia. Dar šiandien buvau Magdonalde. Ko aš ten einu? Matyt noriu galutinai nusinuodyti. Žinau, kad ten eiti man nedera, nes mano organizmui ir taip negera nuo viso to mėšlo (čipsai, kola ir t.t.), bet aš vis vien einu. Bet ten gera, nes labai šilta. Ir tuo metu, kai aš grįžau namo, nusiaviau šlapius drabužius, nusiaviau kiaurai peršlapusius batus aš supratau, ką tenka patirti tiems, kas nakvoja gatvėje, ant suolelių, kas valgo tai, ką paaukoja praeinantys žmonės. Tai vadinamo elgetų gyvenimu. Kažkaip seniau juos labai ignoruodavau, maniau, kad jų gyvenimas labai lengvas, jog jie viską gauna dikai ir t.t. kad jie yra dėl viso šito kalti ir man darydavosi pikta, kai pagalvodavau jog aš kasdien einu į mokyklą, kad mokausi, kad kažko siekiu kad stengiuosi, o jie dienų dienas dykinėja ir klūpoja gatvėse. Ir? O gyvena... ir turbūt dar iš kokios pašalpos! O dabar neapykantos jiems nebejaučiu. Jie yra vargšai, paprasčiausi vargšai, kurių gyvenimas yra sugriautas ir beklūpėdami gatvėse jie tebando išgyventi. O jų vaikai? Dieve, padėk jiems, nes tik šiomis savaitėmis suvokiau, kaip gerai aš gyvenu.

Gyvenimas yra gražus

2009-10-07T05:27:00.000-07:00

Vienas pirmų mano matytų filmų gyvenime. Toks jaudinantis ir pamokantis. Na gal ir nepamokantis, bet žiauriai įdomus ir sukrečiantis, parodantis, kad kartais laimė šypsosi, o kartais ne, bet ji visada yra šalia tavęs. Filmas buvo sukurtas 97'metais, toks dviprasmiškas ir įdomus siužetas. Iš pradžių lyg ir atrodo, kad filmo siužetas primena pelenės istorija, kaip ją norėjęs vesti turtingasis karalaitis lieka nusivylęs, nes jo mylimąją pagrobia jos meilė, neturtingas žydas. Žydas ir princesė gyvena neturtingai, turi maža parduotuvėle ir gal kokių šešerių mėtų sūnų, bet kad ir kaip ten bebūtų tokioje vietoje paprastai ir baigiasi laimingos pasakos, ar ne? O ten baigiasi kitaip... Ir to filmo pabaiga man iš ties pribloškė ir tuo pačiu sužavėjo, o tada aš ir supratau, kodėl toks yra filmo pavadinimas. La vita e bella/Life is beutiful. Nepakartojama. Tikrai šio kino niekam nerekomenduoju ir nekišu kaip reklaminio lankstinuko, bet vis gi jei kada užtiksite jį sukantis kino juostelėje, nestabdykit, nes juostelė tikrai verta dėmesio.

Mano draugas pūkis

2009-10-02T10:24:00.000-07:00

Dabar, jis stovi tiesiai prieš mane ir jaučiu, kad mane stebi. Man tai patinka. Na kulkas aš vis dar pilno proto ir su augalais nesikalbu, bet... Šiaip jau kaktusus mėgau visada, o Pūkį - ypač. Kodėl taip vadinu vos 10 cm ilgio kaktusą tiksliai pasakyti negaliu, bet vis dėl to auginti man jį patinka. Kas naujo mano gyvenime? Mano gyvenimas dabar yra žiauriai "užgrūstas" ir jei nuoširdžiai, tai aš net neturiu laiko įsijungti skype. Labai apgailestauju, kad nebegaliu tiek daug bendrauti su mylimais žmonėmis, bet juk yra ir dėl ko džiaugtis ar ne? Pavyzdžiui Sandra pateko į Tūkstantmečio vaikus. Valio! laukiu nesulaukiu, kad ten pamatysiu ir savo mylimą bei be galo išsiilgta Sandra. Jei jau per savo žioplumą ir likimo ironija nesusitikau su ja vasaros metu, bent jau galėsiu ją stebėti per ekraną, ar ne? Ačiū Dievuj atėjo savaitgalis, kurio man reikėjo kaip oro, ir per šias 3 dienas tikrai galėsiu daugiau laiko skirti artimiems žmonėms, kad ir tokiems kaip tėtis. Mama išvyko į Vinių, tad jau dabar sutarėme į vakarą pažiūrėti Ace Age 3. Beje, būtų neblogai mano žaliajam Pūkiui atsigaivinti vandeniu ar trąšomis. Gerų dienų. Myliu...

Šiandien aš paklykausiu... =D

2009-09-12T09:17:00.000-07:00

Cha cha, šiandien buvo geras. Ryte kažkas paskambino į durys, ir aš nuėjusi atidaryti radau gražiai apsirengusi vyruką, gal kokiu 30-40 metų. Su baltu kostiumu ir ryškiai raudonais marškiniais. Iš pradžių vos nepradėjau juoktis, bet kaip jis man vėliau paaiškino, jis esa yra kažkokios įstaigos iš K raidės asistentas ir nori pristatyti filmą, o tam reikia parašų. Na ką... Negi man sunku padėti žmogui? Aš paprašiau truputi laiko, nes tam reikia asmens kodo, jis sutiko. Aš nuėjau atsinešti paso ir nurašyti asmens kodo, bet mane užkalbino tėtis ir paprašė padėti padaryti vieną reikalą, padėjau. Ir visai užmiršau apie vargšą pardavėją, o kai atsiminiau jau buvo praėję kokios geros 45 minutės. Tada aš su pasu nuskuodžiau iki laiptinės ir radau vargšelį visą šlapią sėdinti ant laiptinės laiptų. :DDD Vargšas. Laukė manę beveik valandą dėl kažkokio parašo. :D Aš jam pasiūliau stikline vandens, bet atsisakęs ir sutrikęs vaikinas išėjo. :D Va kaip būna, sunkus tas pardavėjų darbas... Aišku, jis pats kaltas kam manęs laukė, bet... vis tiek. Žodžiu rytas praėjo linksmai. Visai nesenai tėvai išėjo į gimtadienį ir grįš tik paryčiais - VALIO. Bus ramybė. Tiesa, ne tokia ir ramybė, nes 22:00 žais mano mylimieji Lietuviai (Simas <333) face="courier new">destop'ą, už kuri dėkoju Rusnei, ir šiaip šiandien man gera nuotaika. :> Tai tiek, palaikom šiandien Lietuvos rinktinę!

Artėjant savaitgaliui

2009-09-11T01:09:00.000-07:00

Ir būtinai man reikėjo peršalti prieš savaitgalį... Bet kaip jau sakė mama, čia man kaip tradicija: Tik ateina rudenį truputi vėsesnis oras aš ir peršąlu. (Lygiai tas pats būna ateinant šiltesniam pavasariui) Kažkodėl man visada atrodo, kad TIKRAI nėra šalta ir aš plonai apsirengusi keliauju į mokyklą, o po to reikia gerti vaistus.:D Jau vakar mokykloj man pasidarė klaikiai bloga, todėl po trijų pamokų grįžau namo ir nuėjau miegoti, o šiandien ryte atsikėlus ir susiruošus į mokyklą supratau, kad niekur neisiu ir griuvau atgal į lovą, tad dabar sėdžiu namie ir žiūriu pro langą, už kurio toks sumautas oras. Nors šiaip jau man patinka lietus, bet dabar yra ne tik jis, o ir rūkas bei stiprus vėjas. Pastarojo labai nemėgstu... Tiesa, mano brangusis tėvelis parsiuntė mano vieną iš mėgstamiausių ir vaikystėje labiausiai žavėjusių filmų "Back to future" (Atgal į ateitį) visas tris dalis ir su lietuviškai subtitrais, laukiu nesulaukiu kada vakare galėsiu ramiai atsigulti ir prisiminus nostalgiškus penktadienius kada kaip išprotėjusi laukdavau šio filmo jį pažiūrėti. Mane žavi seni filmai, tokie kaip "Vienas namuose I, II, III", "Gladiatorius", "Titanikas", ar "Kaukė". Jie man primena kai man buvo 5-7 metai ir aš jais labai žavėdavausi. Žaviuosi ir dabar, gal ne be taip, bet žaviuosi ir man tai patinka. Gal būt per daug išsiplėčiau, be to man pats laikas eiti gerti vaistų, tad linkiu jums gerų poilsio dienų ir sėkmės. :)*

Kas bus tas bus

2009-09-09T09:18:00.000-07:00

Šiandien 22:15 Lietuva - Bulgarija. Jei pralaimim važiuojam namo. Bet koks skirtumas? Lietuviai visada liks mano čiampionai. <3>

Trumpinėlis patyčių dėsnio - "pravardės".

2009-09-06T05:45:00.000-07:00

Pastebėjau, kad mano aplinkoje, yra nemažai žmonių kurie būdami paprastais žemės gyventojais, įsivaizduoja esantys nežinia kuo, ir kitiems prilipdo pravardes. Kalbu ne tik apie padėtį mokykloje, bet ir kitur. Taip būdavo net tai laikais, kai lankiau dailės mokyklą. Tada kai kurie žmonės grinai juoko formoj pradėjo vadinti mane J.S. (mano pavardės ir vardo pirmosios raidės) Tiesa, jie tai tardavo angliškai "Džei-Es" =D Iš pradžių tai buvo tik linksmas pavadinimas, bet dabar pastebėjau, kad realiame gyvenime (T.y. mokykloje, kieme, gitaros pamokose) į mane taip pradėjo kreiptis daugelis žmonių. Iš pradžių mane tas erzino, dabar jau pripratau, ir tik internete mane vadina vardu, tas mane kiek stebina ir labai patinka. Aš be galo džiaugiuosi, kad man "prikibo" tik toks vardo ir pavardės trumpinys, nes mano klasėje daugelis žmonių turi visai kitokias pravardes, ir jie tikrai tuo nėra patenkinti. Pavyzdžiui klasiokai norėdami pasišaipyti iš Dovilės, vadina ją "Šlepke", o buvusia klasioke Girmante, vadindavo "elfe". Aš manau, kad tokį dalyką jau galima priskirti prie patyčių, su kuriomis aš vis bandau kovoti, bet deja man kažko ypatingo padaryti man nepavyksta. Svarstyti kodėl žmonės vieni kitiems klijuoja pravardes ar trumpina vardus turbūt net neverta. Vieni nori pasirodyti kietais, kiti turi dar begales priežasčių, tačiau man tai atrodo kvaila ir taip daryti negalima.

Kolkas viskas neblogai

2009-09-02T07:17:00.000-07:00

Šiandien Rugsėjo 6-oji. Vakar diena buvo super. Mokykloj viskas laaabai gerai. Nors pamokos slinko gan lėtai, nes per jas tiesiog nieko neveikėm, bet aš labai laiminga, kad jau trečioji diena ir mokykloj jokių pykčių. :D Beje, pas mus atėjo naujokas. Dėmesio, dėmesio. Tai Mr. Žygimantas Juozas Bačkus III -sis. :D Jėga. Į jį aš taip ir kreipiuosi. O jis toks... Pasikėlęs. Bent jau visiems tokiu atrodo, bet aš jį puikiai suprantu. Vaikinas iš Vilniaus, nieko nepažįsta, o čia dar tokia klasė, mokyklos "siaubūnai". Man gaila, kad, su juo niekas nenori bendrauti. Šiaip jau mūsų klasė nėra bloga, ir gan draugiška, bet pakankamai susiskaldžiusi į grupeles, be to iš 32 vaikų klasėje, 22 yra berniukai, todėl manau su naujoku niekas ir nenori turėti "daug" bendro. Bandau jį palaikyti, aprodžiau mokyklą, pasakau kur kas ir į kokį kabinetą reiks eiti. O kas man daugiau belieka? Man ši mokykla trečia, ir aš žinau, kad nėra nieko blogiau nei būti naujoku/e/ Ir tai užknisa. Gana apie mokyklą, apie ją turbūt ir taip visi turite minčių. xD Norėjau pakalbėti temą "mano blogo aktyvumas". Taip! Dabar į blogą rašau retai, bet tai tikrai ne dėl to, kad jis man būtų atsibodęs ar aš neturėčiau ką į jį parašyti, bėda yra ta, kad aš nenoriu rašyti "belenko" ir "belenką". Be to aš tikrai esu užsivertusi darbais ir nežinau kaip ką suspėti. Dėl mano "drausmingosios" klasės (ir vė grįžtu prie mokyklos) mes jau vakar rašėme žodžių diktantą, o penktadienį manęs laukia skaidrus ir mielas anglų kontrolinis iš Past Simpe ir mūsų džiugiai vadinamo pas "continišo". O man dar reikia persirašyti puse rusų kalbos žodyno. Darbų tikrai yra, o laiko nelabai. Bet aš pažadu labai neapleisti blogo, ir karts nuo karto būtinai į jį parašyti, o dabar einu atrašyti į Karinutės laišką. <3

Be komentarų, tai - kas buvo nuostabu

2009-08-26T07:09:00.000-07:00

Visų pirmą, labai noriu atsiprašyti tų, kurie dėl manęs jaudinosi. Žinau, kad tokių tikrai buvo. Taip, aš visą savaite praleidau Lietuvus vidury, kažkokiam kaime be jokio ryšio, telefono kompiuterio ar panašaus dalyko kuriuo galėčiau susisiekti su man brangiais žmonėmis ir pranešti, kad aš jau Lietuvoj, kad man jau viskas gerai. Tai buvo siaubinga. Visą savaite valgiau blynus, maltus kotletus ir kiaušinius. =D Per dieną važiuodavo vienas autobusas, iki kurio stotelės man reikėjo pėdinti 2-3 km ir aš į tą pati sugebėjau pavėluoti. Velniop tas kas buvo, dabar aš sėdžiu savo kambaryje, savo erdvėje - ir galiu susiesiekti su jumis visais. Keičiu tema, nes apie pastaraja galvoti nebenoriu. :D O tiesa apie kitą temą yra tokia, kad aš labiau už viską, nemoku aprašinėti patirtų įspūdžiu. Esu toks žmogus, kuris turi begales emocijų ir labai "Draskosi", todėl nemoku jų išreikšti. Apibrėšiu vienu žodžiu - viskas buvo beprotiškai fantastiškai nuostabu. VISKAS. Tai sunku apibūdinti, bet galiu pabandyti...
+++
4:30 valandų ryto. Aš jau sėdžiu lėktuve ir trypdama kojomis į jo dugną labai nervinuosi, laukiu pakilimo. Pamažu jaučiu, kad atitrukstu nuo žemės. Kelione pratempiu labai sunkiai, mane pykina, skauda visą kūną, noriu miego, bet negaliu užmigti. Atrodo, kad trijų valandų kelionė virsta į aštoniolikos. Galu gale nusileidžiame Antalijos oro uoste ir aš galiu atsikvėpti. Nekenčiu lėktuvų. xD Iš Antalijos valanda važiuojame iki Kemero, o ten apsiyvename viešbutyje "Daima Rezort". Mūsų tikslas - 11 dienų. Pirmas kelias dienas praleidžiame Kemere, vaikštome po miesto, siaučiame viešbutyje, kuris buvo milžiniškas. Baseine esantys kalneliai priminė Vilniaus Vishy parką, o nemokamas maistas 24 valandas visus pribloškė. :DD Veikti tikrai buvo ką, laikas bėgo kaip niekad greitai. Nemažai ir keliavome: Į kanjonus, Pamukale, Raftingą, Turkišką pirtį, po kitus Turkijos miestus ir t.t. Tėtis norėjo su manimi skristi parašiutu, bet jūs jau žinote kaip aš bijau aukščio, o apie kažkoki parašiutą, kuri virš andens šniūrais telaiko tik keli vietiniai prisiriše valtimi nėra net kalbos. :DDD Visko buvo daug, ypač gerų emocijų, deja visos atostogos kažkada baigiasi ir norom ne norom man teko grįžti į Lietuvą. Tiesa, skrydi atgal ištvėriau daug lengviau, manęs nebepykino ir nebeskaudėjo pilvo, be to net pavyko numigti. VIskas buvo super. Daug nuotraukų nėra, bet... Kelias įdėsiu. Beje, aš jūsų labai pasiilgau! Tiesa... :}*

Viešubučio teritorija, prie jūros.

Viešbučio teritorija, šalia viešbučio matosi esantis baseinas ir nusileidimo kalneliai

Pamukalė

Dieve, padėk. =)

2009-08-06T04:36:00.000-07:00

Kai sužinojau, kad po dviejų savaičių išskrisiu, labai laukiau ir laikas slinko sunkiai. Man visada taip būna. Kai ko nors labai laukiu, atrodo valanda trunka visą parą. Šianakt apskritai sapnavau kažkokį košmarą, kad kažkas klykia, tiesiog pašokau iš lovos ir išgirdau, kad darbininkai grežia kelia. Ir ką tai galėtu reikšti? Šiaip jau, aš netikiu prietarais, bet gi visko nutinka, ar ne? Be to su kiekvienu mėnesiu vis daugėja lėktuvų avarijų, nesvrabu, kad dažniausiai nukrenta tie kurie skrenda iš kokio Kazakstano ar Azarbaidžiano, bet juk žmonės žūsta? Aš tikiu, kad tai likimas. Kai iš Brazilijos pakilo lėktuvas ir sudužęs į kapus pasiglemžė visus skridusius keleivius paaiškėjo, kad viena moteris kuri pavėlavo į lėktuvą ir išvažiavo namo mašina -užsimušė. Užsimušė mašina. Neužsimušė lėktuvu, tai užsimušė mašina. Absurdas.... Vadinasi lemta. Jei lemta tai lemta... :/ Bet vis gi, labiau norėčiau žūti kaip nors didvyriškai, pavyzdžiui išgelbėti koki prezidentą ir "sugauti" jam skirtą kulką. :D O jei tarkim per lėktuvo avarija tu sėdi toalete, juk viskas vyksta per 4-5 sekundes ir tu miršti toalete. Žiauru. Ir aš nepasikuklinsiu pasakyti, kad šį kartą bijau skristi daug labiau nei aną syk. Tai bus tik antrasis kartas, bet aš vis vien bijau. Dėl visą ko, būkit geri ir palinkėkit širdyje man gero skrydžio, o toliau jau kaip Dievas duos. =D Aš jūsų labai pasiilgsiu, ir jeigu kas pasiilgs manęs - parašykit į kurį nors iš man oelpaštų. SimonaJaut@gmail.com arba Simona.off@gmail.com ;D* Iki.

Dabar - jau gerai

2009-08-05T09:47:00.000-07:00

Šiandien man buvo tikrai gera diena. Gal būt neįvyko nieko TOKIO kuom galėčiau didžiuotis, bet šiaip gerai jaučiausi. Vizitas pas kosmetologe nebuvo jau toks tragiškas kaip įsivaizdavau. Lankausi pas ją jau seniai ir neturiu pasirinkimo EITI ar NEITI. Mano veidas yra labai problematiškas ir gydytojas mane tiesiog prievarta nutempė pas kolega kosmetologe, ir jei atvirai visai dėl to neliūdžiu, nes dabar mano veidas pradeda atrodyti kaip žmogaus. ;D Be to, Donatai šiandien taip pat pasisekė - jos akis pagaliau nebesilpsta ir aš dėl to labai džiaugiuosi. Pamatysi, jos tikrai sustiprės, ir viskas bus gerai. :}* Ką tik atsitiko vienas dalykas, dėl ko aš įsitikinau, kad esu... xD Esu... Kai kas žino, o kai kas galbūt jau pamiršo, kad mano telefonas yra sugedęs ir įsidėjus kortele į kitą man išsitrynė visi numeriai. Dabar matau: Skambina nežinomas numeris. Pamaniau, kad Viktorija (Vicky), nes vienas iš jo numerių buvo su panašiu galu, atsiliepus išgirdau "Labukas Simona!" pamaniau tikrai Viktorija, nes balsas panašus, aš optimistiškai ir kvailai sušukau LABAS! ir tada supratau, kad man skambina... Anglų mokytoja. :DDDDD O Dieve, kokia aš kvaiša... O, kad jūs būtumėt girdėje mano toną, kai aš kalbėjau... Jaučiuosi.... Taip... :DDD Kvailai. Kodėl aš visada susimaunu?! Šiaip ar taip, šiandien buvo tikrai linksma diena...

Bankrutuoju?

2009-07-28T01:08:00.000-07:00

Kaip čia taip atsitiko? :D Šiandien pastebėjau, kad kišenėse tikrai pradeda švilpauti vėjai. Susidėjo viskas: Klasiokės gimtadienis, vakarykštės pramogos su draugais ir skola mamai. Tikrai keista. Dažniausiai jei kam reikdavo pinigų visi skolindavosi iš manęs, nes aš jų visada turėdavau. Kažkaip turiu savyje bruožą visada pasilikti santaupų juodai dienai. O gal tiesiog visada būdavo toks sutapimas. Dabar teks laukti kitos savaitės kol vėl gausiu 5 dienų kišenpinigius, o šia savaite teks pasėdėti namie... Tiesa, rugpjūčio 1-2 dienomis plaukiu baidarėmis ir jei tik nelis, o švies saulutė turėtų būti smagu. Apleidau blog'ą ar ne? Tiesa. Bet nenoriu rašyti apie bet ką, o dar Donata sunervino ištrindama savąjį. Na ir gerai, tegul. Einu ruoštis į gimtadieni ir tikiuosi prie jūros oras geras.

Šou tesiasi

2009-07-21T05:32:00.000-07:00

Internetas ir spauda toliau netyla dėl M.J. mirties. Kam to reikia? Kodėl rašo tą patį per tą patį... Žmogus mirė, koks skirtumas: Nusižudė, nužudė, dėl pingių, ne dėl pinigų. Koks jau skirtumas? Kas pasikeis jei sužinosim, kad ji kažkas nužudė dėl aseninių tikslų? Ir? Tada Maiklas prisikels? Abejoju. Ir apskritai aš linkusi manyti, kad jis gyvas. Lygiai taip pat kaip ir 2pac'as, kuris 1996 metais "mirė". Nemirė. Garantuoju. Bet čia jau kita tema. Esmė yra ta, kad visi tie skandalai dėl jo mirties priežasčkių pradeda užknisti, nes tarkim Jacksono fanai tai tikrai išgyvena. O jo vaikai? Absurdas. =D Pavyzdžiui šiandien atsirado nauja teorija: Michaelis gelbėdamas savo vaikus nuo skurdo specealiai nusižudė ir dabar dėl to visi aukoja pinigus. Bla bla bla. Tikiuosi, kad tai netruks amžinai. Gražiausia yra tai, kad turbūt tiek daug apie Michaeli Jacksoną buvo kabėta tik 2005 -aisiais, o dabar televizija paukoja visą 15 sekundžių reklamą jo uzikos garbei, kur išprotėję paugliai už 5 LT parsisiunčia jo dainos polifoninį garsą. Juokinga. Jeigu M.J. mirties teorija yra tikra, tuomet ilsėkis ramybėje Maiklai.

Faktas: Net ir juodžiausia neviltis nesitesia amžinai

2009-07-02T06:26:00.000-07:00

Kasdien užeinu į Alfa.lt portalą, ir peržvelgiu naujienas. Nors daugiau lendu į sporto skiltį, noromis ar nenoromis visda "užmetu akį" ir į kitas naujienas. Prieš kelias valandas, ten radau A.Mamontavo straipsnį apie tinklapį nebijokkalbeti.lt. Ir žinot, jei apie jį būtų kalbėjęs koks A.Rimiškis ar kitas reklamos mėgėjas, aš net nebūčiau straipsnio paskaičiusi, o tuo labiau susidomėjusi. Kodėl? Nežinau, galbūt nusistatymas prieš nevertingus reklaminius pašnekesius, o gal tiesiog ne vietoje ir nelaiku pasitaikiusi mano nuotaika. Bet vis dėl to užėjau ir perskaičiau. Iš pradžių pasirodęs paprastas ir eilinis projektas manęs nenustebino, bet kai įsigilinau, labai susidomėjau ir man kilo puiki mintis, apie tai parašyti straipsnį į laikrašti. (Tai darau gan dažnai, kartais pasiseka ir kelias mano citatas įtraukia į prieš paskutinį puslapį :D). Pamaniau gal kam bus įdomu apie tai sužinoti daugiau. :] Taigi. Projektas teikia labai gera pagalbą tiems, kurios tikrai reikia. Mane patraukė vertingi faktai. Tinklapyje yra nemažai informacijos, kaip aš galėčiau padėti žmogui, kuris nori pakelti prieš save ranką, ar net rimčiau - nusižudyti. Keista ar ne? Vėjavaikiška Simona susidomėjo kaip galėtu padėti savižudžiams, cha... Susidomėjau. Tikrai. Ankščiau nesusimasčiau, kad gal būt mano keli žodžiai, ar didesnis dėmesys gali tam žmogui padėti. Gal būt. Jei pavyktų, argi po 10 metų tai prisiminęs, jog teoriškai išgelbėjai gyvybę, nesijaustum geriau? Nežinau kaip jūs, bet aš jausčiausi. O čia keli faktai, kurie man įstrigo:

Mitas: Klausimas apie savižudybę gali žmogų paskatinti nusižudyti.
Faktas: Tiesus klausimas apie savižudybę ir atviras pokalbis gali tik padėti.

Mitas: Jeigu žmogus nusprendė nusižudyti, jam jau niekas negali padėti.
Faktas: Atviras pokalbis ir laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.

Mitas: Jeigu žmogus nusprendė nusižudyti, vadinasi – jis iš tikrųjų nori mirti
Faktas: Jei žmogus nori nusižudyti, dar nereiškia, kad jis nenori gyventi.

Ir tai tik keletas citatų, kurios man patiko.

Kiekvienas į žodį SAVIŽUDYBĖ gali reaguoti kitaip. Vieniems tai atrodo juokinga, kitiems gan rimta, o kiti į tai visiškai nereaguoja - daryk ką nori, man nesvarbu. Bet aš manau, kad sutiktam tokiam žmogui (kuris ruošiasi tai padaryti, ar bent jau apie tai prabilsta) padėti tikrai nėra sunku. Ir šitoje vietoje už akių užkliuvo dar viena taisyklė: Niekada nepulk guosti ir apkabinus pradėti verkti - pirmiausia išklausyk, pabandyk suprasti ir tada kartu ieškokite išeities. Ir tai yra tiesa. Gryniausia tiesa... Man pačiai, su tokia situacija susidurti teko tik kartą, ir aš labai galiuosi, kad negalėjau tam žmogui padėti, nes nežinojau nei ką sakyti, nei ką daryti. Ta mergina prieš keleris metus baigė terapijos kursus pas psichologą, kur kelis metus gydėsi, turėjo gan rimtų problemų. Nesakau, kad aš jai galėjau kažkaip padėti ar bent jau kažkaip nulemti jos likimą, tačiau bent jau prisidėti prie pagalbos tikrai galėjau ir džiugu, kad dabar tą turiu omenyje. Tai tiek. :] Tikiuosi nenusibodo skaityti (Nors abejoju, kad tokių buvo) na, bet vis tiek. Tad nedvejok, ir neignoruok šios visuomenės gan rimtos problemos ir PRISIDĖK.

Būūū! Meno pauzė ir neiškenčiamas karštis

2009-07-01T04:57:00.000-07:00

Seniai taip buvo kaip yra dabar.

1. Aš visiškai neturiu ką veikti

2. Jaučiuosi taip, lyg būčiau miegojusi 2 mėnesius be sustojimo

3. Man taip tragiškai karšta

4. Kodėl neatsiliepia nei viena draugė esanti Klaipėdoje? A, tiesa, aš jų čia turiu tik keturias, o tris iš jų yra Kretoje, Turkijoje ir kaime. Kur dingo ketvirtoji?!

5. Vakar budaa už kompiuterio ribų, pamaniau, kad kai čia rašysiu, turėsiu labai daug ką pasakyti. Norėjau papasakoti apie savo emocijas iš vakar matyto filmo "Apgalvota žmogžudystė". Ši filmą, mačiau jau trečia kartą, ir kaip bebūtų keista, visada man į ji pažiūriu kitokiu požiūriu. Aš apskritai negaliu pakesti siaubekų, totalių detektyvų ar panašių nesąmonių, bet šitas filmas mane kažkaip.. užkabina. O gal užkabina geri aktoriai. Nežinau. Esmė ta, kad dabar neturiu net ką pasakyti, o vakar turėjau. Ir daug turėjau. Kas man darosi? Justas sako, kad man atėjo meno pauzė. Jooou...

Vakar grįžo Donata, iš Ispanijos. Norėjau pasikalbėti daugiau, bet vos jai prisijungus prie skype, prie manęs pristojo mama, o po kelių mūsų "chato" sakinių ji mane nusitempė į virtuvę ir liepė padėti kepti pyragą. NEKENČIU PYRAGŲ. Fūūūūj. Nemėgstu nei tortų, nei pyragų. Fe. na, o grįžtant prie Donatos, norėjau pasakyti, kad labai jos pasiilgau. Žiauriai. Gaila, kad nepavyko pasikalbėti daugiau, bet tikiuosi, kad šiandien pavyks. Kas dar... Nieko! Man klaikiai nėra nuotaikos. :DD nežinau ką dar pasakyti. Gal vėliau prisėsiu ir papasakosiu apie meet'ą su Gintare Klaipėdoje, kaip kabinome plakatus ir paplepėjome su aikštės pardavėjomis.

Ir vėl Simona su tuo RW!

2009-06-14T07:54:00.000-07:00

Cha, cha. Ir vėl! :DDD Ir vėl pasidariau logą su Erreway, ir toliau prie pranešimų dedu jų avatrus, ir toliau rašau apie juos istorijas. Ir ką? Kas nors nepatinka? Sėkmės. Nesiruošiu keisti kažkam nepatinkančio man įpročio. Beje, šis savaitgalis nebuvo toks jau ir blogas kokį prognozavau. Viskas man išėjo tik į gerą, o rytoj, paryčiais turėtų grįžti ir mano gimdytojai. Nepatikėsit kaip aš jų pasiilgau!

Gero rytojaus pirmadienio! :]*

Kai Svajotoja aš buvau...

2009-06-14T04:24:00.000-07:00

Buvo beprotiškai fantastiški laikai ir aš jų niekada nepamiršiu. Tai buvo mano pirmas klubas. Pamenu, kai į jį mane pakvietė Marizza Pia Spirito. Aš į klubą dėjau labai daug vilčių ir buvau viena pirmųjų kuri prisidėjo prie klubo narių. Iš ties, manau tai buvo, yra ir visada bus pats nuoširdžiausias klubas. Visų pirma, klubą jungia nepakartojama draugystė, juokas, geros emocijos, Erreway... Gal buvo pasitaikęs toks, laikotarpis, o gal šiaip toks sutapimas, bet kai aš ten buvau, buvau labai laiminga. Nesakau, kad dabar tokia nesu. :D Tiesiog tada, kažkas buvo kitaip. Mes atrodėm tokie stiprus dvasiškai ir emociškai. Kaip tik tada, kai kurie klubai labai pjovėsi, o mes kaip stebėtojai iš šono žiūrėjome ir juokėmės. Tai buvo ir gal būt vis dar tebėra toks kubas, kuris niekada nesiekė konkuruoti ir būti pirmiems. Jiems svarbiausia buvo draugiškai ir gerai praleisti laiką, o ne pasirodyti pirmiems ar geresniems, todėl jaučiu jiems didele pagarbą. Pagarbą už viską. Už praleistas kartu dienas, chatus ir juoką. Ačiū jums Svajotojai, nes jūs buvot nepakartojami. :}* Deja mūsų keliai išsiskyrė ir aš patraukiau kitur, bet žinokit niekada jūsų neužmiršau ir neužmiršiu.

Tikiuosi tokie ir likot. Tokie nuoširdus ir geri žmonės... Linkiu jums visokeriopos sėkmės. =]

Kai stogas važiuoja...

2009-06-12T13:42:00.000-07:00

Va taip va! Matot kas būna kai Simonai važiuoja stogas? Būna keBeRioKšttt. Pakeičiau šabloną ir einu skaityti Gigutės įrašų apie Čekija - įdomu...

Prognozuojamas keistas savaitgais

2009-06-12T12:54:00.000-07:00

Aha. Jau ši diena buvo kažkokia... keista. Labai laukiau kada išvyks tėvai, bet kai jų nėra, man jau antrąjį vakarą pasidarė liūdna. Kažkaip tuščia. Dabar namuose taip tyyylu. Net keista. Žinoma - močiutė skambina kas dvi valandas ir tauškia niekus, aš didžiąja laiko dalį leidžiu prie kompiuterio Dah. Seniai čia rašiau kažką mielo. Prieš savaite. Apie maestro... Taip norėtus parašyti kažką linksmo, bet naujiena, kad Lietuvoje atšauktas Dm koncertas visiškai sutriuškino mano optimizmą. Kaip jau sakiau Sandrai - Nežinau ant ko, bet ant kažko labai pykstu. O aš jau viena koja buvau tam koncerte! Jau pirmadieni, turėjau keliauti su Greta pas jos tetą ir gauti du bilietus, kurių atsisakė kažkokios merginos. Ir fsio. Koncertas atšaukiamas. Šaunu! Geriau tiesiog nebūna! Man jau važiuoja stogas. Tuoj tuoj ir nuvažiuos. :[ ačiū Dievui mane gelbsti Gintarė [Svajone]. Ačiū jai... Ačiū, kad išklausei. :} Nežinau kas man šiandien darosi, bet dabar labai užsinorėjau pamatyti Donata, Karinute, Sandra, Laura, Karoliną... Kaip aš jūsų pasiilgau. <3 class="blsp-spelling-error" id="SPELLING_ERROR_5">DD A, užmiršau, kad groja graži daina - I Believe my heart. Dainuoja kažkoks mielas vaikinas ir girdėtas merginos balsas. Daina lėta. Rytoj šeštadienis. Tiksliau už 44 minučių. Bus žiauriai nuobodu. Garantuoju! Ta proga, kad man nėra nuotaikos sumasčiau praversti geriausių draugų nuotraukas. Ir žinot ką radau? Pauliu! Ne, jūs jo nepažįstat, bet pažįstu aš. Jis - laaabai geras žmogutis, kurį aš labai myliu. :] Ačiū jam, kad buvo tas, kuris suprato.

Biffy Clyro - Umbrella

2009-06-09T08:34:00.000-07:00

Sakykit ką norit, bet ši versija man atrodo geriausia, ir vinintelė kuri bent kiek patiko.

Biffy Clyro - Umbrella

Jis - Beprotiškai Fantastiškas!

2009-06-02T13:01:00.000-07:00

Apie jį - sunku rašyti, nes jis nepaprastas žmogus. Jis - Beprotiškai fantastiškas. Jis - man idealas. Optimistas, linksmas ir nepriklausomas, o dabar ir laisvas... Jo muzikoje slypi nepaprasta jėga ir jeigu į ją įsigilini geriau gali labai daug ko išmokti. Dainuojamoji poezija niekada nebuvo mano mėgstamiausias muzikos stilius, bet šio žmogaus žodžiai man tikrai labai patiko. Vytautas Kernagis, nėra eilinis gatvės praeivis, kuriam gali pavydėti talento ar populiarumo, jis tiesiog... nepakartojamas žmogus. Tokių idėjų ir galėtų daug kas pavydėti, be to jis Sukūrė per 200 dainų pagal savo ir dar draugų muzika, gavo ordino medalį iš pačio šalies prezidento ir paskelbęs apie savo mirtiną ligą sudrebino daugybės žmonių vidų. Jei atvirai, niekada nebūčiau pagalvojus, kad linksmasis Robinzonų vedėjas taip pabaigs savo gyvenimą, aš iš jo tikėjausi dar daugybės staigmenų. Kai per televiziją vis išgirsdavau citatą "Benai, plaukiam į Nidą!" Man tai sukeldavo juoką, o dabar liūdnus prisiminimus.

Kai tą rytą atėjau į mokyklą man be proto skaudėjo visą kūną. Staiga išsitraukiau iš kišenės telefoną ir staiga į mane atsitrenkia žemas penktokėlis. Aš jį sustabdau ir aprėkiu, kad nežiūri kur bėga, jis šokinėdamas bando sprukti, galiausiai neiškentęs sušunka: "Kernagis mirė, praleisk, noriu papasakoti tikybos mokytojui" Ir tada aš sustingau. Jis prabėgdamas man daužė pečiu ir aš apsisukau 180 laipsniu kampu į kitą pusę, bet man nelabai ir rūpėjo. Šiaip ar taip -tos dienos atsiminti nenoriu apskritai, nes dar savaite po to, jaučiausi lyg užmušta. Ne man, tikrai ne man spręsti koks yra Maestro V. Kernagis, bet mano nuomonė apie jį tikrai nuoširdi, JIS - BEPROTIŠKAI FANTASTIŠKAS!

Tiesiog jums.

2009-06-02T12:53:00.000-07:00

Kažkodėl man visą laiką atrodė, kad būti ypatingam reikia sugebėti. Nežinau, gal turėti "kietą" draugų ratą, o gal tiesiog mokėti bendrauti. Niekada tokia nesijaučiau, nesijaučiu ir turbūt nesijausiu, nes tokia ir nenoriu jaustis, bei nesu. Dabar man jau vis vien, ar kažkam atrodysiu ypatinga asmenybė, o kažkam kitam tuščia vieta, nes aš žinau, kad visada bus žmonių, kuriems aš rūpėsiu. Man beprotiškai fantastiškai nuostabu žinoti, kad yra žmonių, kuriems aš rupiu, ar esu įdomi., kad kažkas skaito man svaigalus. [t.y. blogo įrašai] ir, kad turiu draugų, kuriais visada galėsiu tikėti. Visai nesvarbu, ar jie yra man kaimynai, klasiokai, netoli gyvenantys draugai ar už 500 km esančios būtybės iš kito šalies ar žemyno galo. Man nesvarbu, kur gyvena tas žmogus, man svarbu tai, kad aš galiu juo tikėti ir pasitikėti, bei atsiverti. Ačiū jums, mano mieli draugai, kad skaitot ir palaikot, aš jus labai labai myliu. ;*

Išvykstu

2009-05-29T07:52:00.000-07:00

Jau po kelių minučių sėdėsiu mašinoje ir klausysiuosi muzkikos, bandydama užmigti. -Savaitgali praleisiu stovyklavėtėje, Plateliuose. Gerų ir šiltų dienų, draugai! =]

Šį kartą daug juokiausi. : D

2009-05-16T15:20:00.000-07:00

Kai perskaičiau klasioko žinutę "Nenusimink, kada nors vis vien laimėsim" net pats šis faktas atrodė juokingas mums abiems. :D Nes visų pirmą - Lietuviams laimėti Eurovizijoje kurioje yra absoliuti monarchija laimėti neįmanoma. Kodėl?

+ 50% balsų įtakoja TARIAMA KOMISIJA. Ir kas ta komisija? Kuri šalis daugiau davė ar kurios šalies mergina geriau padarė per vieną vietą? Cha cha, turbūt abu variantai buvo dažni.

+ Lietuvių politika užsienyje lygi 0,01 procento. Matot, Lietuvių reikia ne tik Airijoje, o ir Bosnijoje.... : DDDD Ispanijos Lietuviai... Sutaupėt? Ubagai paskutiniai, nusivyliau. Ir ką? Keliais litais turėsit ant rytojaus bulkos? Sėkmės! :D

Ir žinot, nereikia varyt "Mes buvom pirmi, visi mus pamiršo", o kodėl nepamiršo Prancūzų? Man juokinga, kad Islandai buvo viršuj, juokinga, kad Alfa.lt komentaruose kaip Dima pateko į pusfinalį visi jį tiesiog ant rankų nešiojo, o kai finale negavo daug balsų pradėjo nusišnekėti, kad jis rusiškai dainavo, aceit į šikną lenda Rusams... Juokinga, kokie žmonės yra veidmainiai, juokinga, kad gavome vieną balselį iš Bulgarų, o ne iš Lenkų, ačiū jiems! O Sasha Son'as pasirodė beprotiškai fantastiškai nuostabiai, ačiū Tau! Labai laukiu kitos Eurovizijos, tikiuosi galėsiu pasijuokti dar stipriau, ir patariu visiems žiūrėjusiems spjauti į balus, nes tai - tik politinės vertybės. Geriau daugiau dėmesio skirkite dainų atlikimams. :)*

Norvegas buvo vertas, tikrai. Jo daina labai graži, kaip ir jis pats. :DDD

Good night!

Taip, Tu ištiesų patekai..

2009-05-15T10:01:00.000-07:00

Žinau, žinau, kad net tada kai ketvirtame voke buvo žodis "Lithuania" Tu neptikėjai, kad keliau į finalą, bet žinau tik tiek, kad Tu pasirodei nuostabiai! Jei kažkas mane, kad Tu nublanksi prieš kažkokia Graikč, primetanti Bilaną, smarkiai klydo, nes tai jis nublanko... Tad dižiausi sveikinimai ir jau dabar spaudžiu kūmščius už finalą!

Visiems gero savaitgalio. :}*

Ring ring ring...

2009-05-11T10:28:00.000-07:00

Eu...Rooo...Vizija. JaJa... Jau tuoj, tuoj. ;DD Išties, man šis renginys labai patinka. Gerbiu kiekvieną iš dalvaujančių dalyvių ir visa širdimi palaikau. Visų pirmą todėl, kad žinau ką jie jaučia lipdami į sceną, o dar į tooookią sceną. Žiauru. Taprasme, baimė. ;D Tai vat, sėkmės jiems, o ypač mano favoritui Sashai Son. Neklauskite kodėl man patinka būtent jis, tiesiog varčiau Eurovizojos dalyvių sąrašą ir pamačiau kažkoki Sasha, pamaniau gal neblogas? Pažiūrėjau video, žiūriu dar ir gražus... ;DDD* Išties, didžiausios sėkmės jams. ;*

Šiandien galvoje skambėjo viena daina, kuria dedu čia ir linkiu gero vakaro. :}

Ring ring ring ring ring ring ring
Banana phone
Ring ring ring ring ring ring ring
Banana phone

I've got this feeling
so appealing
for us to get together and sing - SING!

Ring ring ring ring ring ring ring
Banana phone
Ding dong ding dong ding dong ding
Donana phone

It grows in bunches
I've got my hunches
Its the best
beats the rest
cellular modular
interactivodular

Ring ring ring ring ring ring ring
Banana phone
Ping pong ping pong ping pong ping
Ponana phone

Its no baloney
It aint a phony
My cellular
Bananular phone

Don't need quarters
don't need dimes
to call a friend of mine
dont need computer or tv
to have a real good time
I'll call for pizza
I'll call my cat
I'll call the whitehouse, have a chat
I'll place a call around the world
Operator get me beijing jing jing jing

Ring ring ring ring ring ring ring
Banana phone
Ying yang ying yang ying yang ying
Yanana phone
It's a real live mama and papa phone
a brother and sister and a dogaphone
a grandpa phone and a grandma phone too - oh yeah
my cellular bananular phone

Banana phone
ring... ring... ring...
Its a phone with appeal (a peel)

Banana phone
ring... ring... ring...
Now you can have your phone and eat it too

Banana phone
ring... ring... ring...
This song drives me .... bananas

Banana phone
ring... ring... ring...

Bo ba do ba do do doob

Šiandien aš tikrai neturiu nuotaikos

2009-05-07T10:10:00.000-07:00

Jau nuo pat ryto supratau, kad diena bus žiauri. Iš lovos bandžiau išlipti mažiausiai 20 -imt kartų, bet galiausiai vis griūdavau atgal ir stengiausi pasnausti bent penketą sekundžių, kol mama vėl surikdavo "Simona, kelkis!!!" Galiausiai atsikėliau 7:12 min. ir aišku pavėlavau išeiti. O dar tas oras toks apsiniaukęs... Skaistė (Mano klasiokė bei kaimynė su kuria einu į mokyklą) Sugebėjo pakeliui susigadinti megztinio užtrauktuką todėl ėjimas į mokyklą užsitęsė dar bent 15 min. ir žinoma mes pavėlavome į pirmąją Literatūros pamoką. Per pamokas - tragiškai ėmė miegas. O dar per antrąją mokytoja sugalvojo duoti užduoti eksprontu parašyti rašinį. Per pamoką. gavau 9. :DD Bent jau tiek. Laikas ėjo TRAGIŠKAI lėtai. Per 5 -ąją pamoka (Anglų) visi rašėme pasiaiškinimus kodėl neišmokom žodžių, mokytoja susirinkusi lapelius tik nusijuokė ir pasakė, kad rašysim pirmadienį. Ir viskas buvo OK, kol per pertrauką sužinojau, kad auklėtoja paskambino mano tėvui ir viską pasakė! Ot kokia... Nesuprantu, koks jos reikalas? Juk Anglų k. dėsto ne ji. Neišmokau, tai neišmokau, negi būtina skusti? O blogiausia yra tai, kad kiekvieno mėnesio pirmąjį ketvirtadienį vyksta Tėvų dienos, kai tėvai vaikšto pas mokytojus. Doh... Likusios pamokos ėjo taip pat labai lėtai. Grįžusi namo iš nuovargio net užmigau ir atsibudau tik 17:30 val. kaip tik tada grįžo tėveliai ir eilinį kartą atskaitė moralą už mano elgesį mokykloje ir t.t. Kada jie mane paliks ramybėje? Negi jiems taip patinka mane erzinti? Taip, aš esu bjauri, užsispyrusi ir arogantiška ir tikrai nesiruošiu keistis, o jei jiems tai nepatinka aš nieko negaliu pakeisti! Tikrai nesiruošiu tapti angelėliu, kad jie galėtu pasipuikuoti prieš draugus. Maždaug "Oj, mano Simutė tikras angelėlis ir t.t." Nesulauksit!
Dabar sėdžiu stiklinėm akim ir vis dar mirštu iš miego, todėl labai labai labai atsiprašau, bet šiandien "Maištautojų karta - Suaugę. XVII Dalis" nepasirodys. Šiandien man tikrai nėra nuotaikos...

Muzikos diena

2009-05-02T04:14:00.000-07:00

Ryte atsikėlusi bandžiau save raminti ir atkalbinėti neiti. Bet pagalvojus... Tris metus iš eilės grojau su Take off toj pačioj Teatro aikšės scenoj per muzikos dieną, kodėl negaliu bent pažiūrėti kaip jie atrodo dabar? Galu gale iš grupės išėjau prieš kelis mėnesius, greičiausiai jie sukūrė kelias naujas dainas, gal surado naujų narių. Būtent su tokiom mintim nedrąsiai išėjau. ;DD Atėjus viskas buvo lygiai taip pat kaip ir pernai. Minia žmonių, Linas su Marium ruošia įranga, atlikėjai panikuoja. :DD Buvo dar like valanda ar dvi, prie manęs priėjo Rokas. Žinot, niekada nepastebėjau, kad jis toks aukštas. :DDD Jis sakė, kad tikėjosi jog aš ateisiu, ir atėjau. Vėliau priėjo ir kiti Take Off'o nariai. Gabrielė, Žygis... Iš ties jie neikiek nepasikeitė. Nežinau kodėl tikėjausi, kad jie ant manęs pyks, bus pakeitę nauja nare, kurios taip ir nebuvo. ;D Linksmai pasišnekėjom ir Gabrielė pasiūlė kartu sugroti kelias dainas. Šiap jau nustebau. Kadangi seniai kartu be grojom ,tad nusprendėm kartu groti tik "The world is not over", o jie be tos, dar kelias. Ir sugrojom. Aišku keliose vietose susimoviau, bet tai nebuvo svarbu. :DD Esmė, kad buvo žiauriai faina. Po to jie sugrojo vieni, nuėjom į kavinę, prisigėrėm. :DDD (Juokauju) Ne, šiaip išsiskirstėm ir tiek. Kiek supratau jiems viskas ok, turi koncų ir t.t. Ta vat. Daug fotkinomės! Bet visos fotkės pas Edvi, tai įdėsiu kitą dieną. ;>
Ir... būtinai šiandien išeikit į miestą, nes muzikos diena - nerealus dalykas, būnantis tik kartą metuose.

My new friend - a horse.

2009-05-01T07:40:00.000-07:00

Teisingai! Suradau puiku naują draugą - arklį. Šiandien antrąjį kartą buvau žirgyne. Nuostabus jausmas buvo dar kartą užlipti ant žirgo. Tiesa, būtų buve dar nuostabiau jei gerbiamas dėdė Artūras nebūtų manęs paleidęs vienos su eržilu "Valiuta" ir aš nebūčiau patyrusi širdies smūgio. :DD (Iš baimės) Nieko tokio, viskas baigėsi gerai. Po mano riksmų "Gelbėkit, jis mane suvalgys!" Artūras atbėgo ir tiesiog ramiai mus pavedžiojo stovėdamas per kelis metrus nuo mudviejų. (Manęs ir Valiutos) O dar po kelių minučių supratau, kad Valiuta visai fainas gyvis. Net nebekratė manęs. :D Sužinojau, kad jo vardas Valiuta yra todėl, kad jis gimė tą dieną kai mes įstojamo į Europos sąjunga. Kuo valiuta yra su tuo susijusi nelabai supratau, bet neesmė. :DD Žodžiu, nuostabiai praleidau laiką. buvo net liūdna su juo atsisveikinti, bet dėdė Artūras pažadėjo, kad kitą mėnesį kai atvažiuosi vėl galėsiu sėdėti ant būtent jo. Iš karto po žirgyno važiavom pas ožkytes. Mat dėdės Artūro šeima augina Ožką ir Ožį kurie susilaukė dviejų ožkiukų arba ožkyčiukų. (Nežinau kaip reikia sakyti...) O tie ožkiukai tooooookie mieli. Maždaug tokio dydžio kaip kačiukas. Ant rankų telpa laisvai. Tokie balti ir švelnus... (((: Susilydžiau ir vos nenugriuvau. :D Po to patraukėme namo. Aišku mašinoje dar maždaug tris kartus susipykau su mama, kuri pasakė, kad ta lauke stovinti ožka mūkė mažiau už mane, beeeet nieko tokio, ji teisi. :DDDDD Toks mano nepakartojamas penktadienis. x) Ačiū, kad skaitėte! Tikiuosi laiką taip pat leidžiate gerai, nes kai toks šiltas oras tikrai nesinori būti namie. :]*

Savaitgalis be trupinėlio miego

2009-04-26T04:08:00.001-07:00

Teisingai. Penktadieni atsikėliau lygiai 06:00 ryto ir su klase išvykau į Lokės pėda. Buvo N E R E A L U. Tiesa, gal nereikėjo gerti tiek Red Bul'io ir Beer shake (Alus sumaišytas su kolas) Bet vis vien buvo beprotiškai fantastiškai smagu. Kai važiavome namo aš jau pati nejaučiau kaip danavau Ostapenko dainą "Vėjas pučia, pučia, pučia..." ;DDD Tiea, dainavau ne bereikalo! Pro liuką tikrai pūtė smarkiai. Grįžom maždaug 20:59 val. aš nebeištvėrus griūvau į lovą ir nulūžau. Kitą rytą kėliausiasi 07:20 val. ir skaudančiais kaulais sinkau į Jaunimo centrą. Dabar DĖMESIO, DĖMESIO! Pasigirsiu. xD Prestižiniame vyskupo Motiejaus Valančiaus rašinių konkurse "Lietuva - tai aš" Simona (me) laimėjo 2 - ąją vietą. xD** I'm so happy! Tikrai laaaabai apsidžiaugiau. Nors prizai buvo ne lobis, bet šis tas. Knygyno čekis [50 Lt], kalendoriai, naujausia V. Landsbergio knyga iš paties jo rankų ir palinkėjimas " Simona, sveikinu ir linkiu gero skaitymo!" [Norėjau nusifotkinti, bet jis pabėgo, matyt išsigando manęs xD] ir dar visokie niekai. Šiaip buvo smagu.
Na ir galiausiai vos grįžusi vakare išvykau pas Rusne į gimtadieni. Buvo smagu. Žiūrėjom "Ir kalnai turi akis" tada iki 4 val. ryto šnekėjomės, susipykom su kitom (Liveta ir Skaiste) ir galiausiai išsivažinėjom. Bet vis tiek buvo faina. ;D
O esmė ta, kad per visą savaitgali bendrai sudėjus mėgojau vos 5 valandas, ne gana to rytoj į mokyklą. :DDD Šio savaitgali nepamiršiu ilgai, tikiuosi laiką gerai leidote ir jūs.. ;]*

...

2009-04-19T03:39:00.000-07:00

Per šias dienas tiek nutiko, kad net nežinau nuo ko pradėti. Visų pirmą.. Man dingo internetas! Patikėkit, perpikau. Kaip supratau interneto nebus dar pastarąją savaite, tad aš vėl sėdžiu interneto kavinėje. VĖL. ;D Antra naujiena ta, kad susitaikiau su savo draugu ir esu beprotiškai laiminga. ;DD* Trečia naujiena... Mano mama išvyko 4 dienoms į seminarą Vilniuje, o tėtis šeštadienį (vakar) grįžo namo ir pasiūlė iškyla su dviračiais. Nors nenorėjau, bet sutikau, ir n epatiėksit, bet buvo beproto smagu. Sužinojau vieną dalyką MANO TĖTIS NE MONSTRAS! Mat tokiu aš jį laikiau pastaruosius 13 metų, bet nieko... :D O šiaip labai skubu į meet'ą su Karoliu (<3) Tad jau bėgu ir atsisveikinu iki interneto sutaisymo. (4-5 dienoms) ;<

Keistos atostogos

2009-04-13T09:26:00.001-07:00

Man šios atostogos buvo kažkokios keistos. Tiek daug užsibrėžiau ir žinoma nei pusės nepadariau, įskyrus susitikimus su draugais. Ir tos Velykos... Beje, visus su praėjusiomis šventėmis! ;D Net negaliu pagalvoti apie tai, kad trečiadienį į mokyklą... Žiauru. Gal būt dėl to dabar man visiškai nesirašo, net ir į istorijos puslapį nežinau ką parašyti. Kad per daug čia nenusikalbėčiau linkiu geros rytojaus pirmos dienos mokykloje, sėkmės kankintis, o aš dar išsimiegosiu. :D

Kodėl? Jei dar nerašiau auklėtoja atrinko vaikus kurie antrąjį trimestrą baigė be 6 tukų, tai kadangi neskaičiavo kūno kultūros (Kadangi visiems išėjo beveik neigiami) tai aš šiaip ne taip prasmukau ir ryt dar papoilsiausiu, o jūs mielieji bėkit ruošti pamokėlių ir klotis lovyčių, jau beveik 8, o valandą kaip ir visi žinome - Vaikų metas baigiasi, visi į lovytes ir apapa. ;DD

Ok, ok, nebesusišneku. Sėkmės. ;*

A n o n y m u s

2009-04-10T08:24:00.000-07:00

"Karta pažinojau merginą. Ji labai mėgo muziką ir buvo susižavėjusi vienu žmogumi. Jos susižavėjimas buvo toks didelis, kad ji stengėsi būti panaši į tą žmogų ir kopijavo ne tik jo elgesi, bet ir būsena."

Gal būt ir toliau apsimetinėsi ja. Aš to negaliu pakeisti, bet galiu apie tai papasakoti. Tu - esi labai geras žmogus. Man patinka Tavo juokas ir šypsena, bet... Man nepatinka dirbtinumas. Man nepatinka tai, kad Tu išgalvoji veikėjus savo gyvenime ir tuo bandai kažką pasakyti. Nesuprantu žmonių kurie nemoka būti savimi, o gal... bijo tokiais būti? Niekada neapsimetinėk kitu žmogumi (Čia netiesiogine prasme) ir būk savimi, nes gal būt Tau taip neatrodo, bet veikėjai iš serialo yra tik veikėjai ir, kad ir kaip Tau jie aptiktu neverta savęs "žaloti" ir su jais susi tapatinti. Tiesiog... Viskas eina savaime. Nereikia stengti stapti pesimistu, linksmuoliu romantiku ar maištautoja, jei Tu tokia esi tokia ir būsi, todėl nesitapatink, o būk savimi, nes tikri draugai Tave visada supras, kad ir kokia Tu būtum. Aš norėčiau, kad Tu pasikeistum, bet tikriausiai taip nebus, todėl man ir toliau teks mylėti Tave tokia kokia esi. :}

Mane užpuolė dešimtmetis!

2009-04-09T02:36:00.000-07:00

Taip, taip. Jūs supratote gerai. :D Vakar mane užpuolė gal dešimties, ar vienuolikos metų vaikis. O istorija tokia:
Ėjau į Akropolį susitikti su draugais, žiūriu pareina toooks "kietuolis" - Odinė striukė, juodos kelnės, suplyšę kedai, trumpi trumpi šviesūs plaukai ir ūgis man maždaug iki nosies. :DDD Ai, dar gumą žiaumojo! Vienu žodžiu prieina ir varo:
- Davai duodi telefoną!
Аš išpradžių pagalvojau gal apsirūkęs? O gal juokauja? xDD
- Em... Ir ką Tu man padarysi jei neduosiu?
Tada pasipila keiksmažodžiai ir spjaudančios seilės.
- Davai mygom diodi arba py**siu į šoną!!
- Nu davai, davai. Bandyk laimę!
Esmė ta, kad aš jau žveeengiu, o tas toliau varo.
- Agirdi, duodi tlf!
- Agirdi aš Tau duosiu litą, kad galėtum eiti ir nusipirkti ledų jei atsiknisi.
- Ne nu *pyyyyp* ir *pyyyyp* ir *pyyyyp* trauki telefoną arba bus blogai!
Ir tada kai jau nebetramdžiau juoko stumtelėjau jį į priekį ir mažius nugriuvęs ir besikeikdamasis nubėgo, taip, kad saugokitės mielieji, ne sgatvėmis vaikšto chuliganai!!! :DDDD

who I'am?

2009-04-03T11:26:00.000-07:00

Daugybė įrašų, komentarų... Vieni mane apibdina kaip neperauklėjamą maištautoją, kiti kaip linksmą siela, o kiti tiesiog kaip gerą žmogų. O kas aš esu iš tikrųjų? Atrodo aš visada kalbu nuoširdžiai . Tikrai . Ir nemeluoju. Nei vieno išgalvoto įrašo nėra... Visi tikri. O kai kuriems, vis vien atrodo, kad aš esu dirbtinis žmogus ir meluoju. Man tūrėtu būti nusispjauti, kaip visada. Kai apie mane kas pasako ką blogo aš nusispjaunu ir nekreipiu dėmesio, o gal reiktu susigriebti ir įsigilinti? Negi aš tikrai dirbtinis žmogus kaip mane apibūdino klasiokė? Ne, nemanau. Bet ji taip pasakė nebereikalo, ir pasakė nuoširdžiai, mačiau iš akių. Galėčiau prisiekti, kad tą akimirką kai ji tai pasakė sustingau. Apie save girdėjau visko, bet... Dirbtina? Negali būti. Neįmanoma.:D Ir vis dėlto... Kas aš esu? Viena pusė skaitančių šitą pranešimą sakys, kad aš nebeturiu apie ką rašyti, todėl pradėjau nusišnekėti. Bet aš viliuosi, kad atsiras ir tokių kurie supras, kas aš esu ir ką aš turiu omeny. :}

Gerų jūms atstogų piliečiai!

Ji mano draugė ir ji laimėjo!

2009-03-30T08:13:00.000-07:00

Na gerai, esmė ne tame kad ji laimėjo, esmė ta, kad aš Tave labai sveikinu. ;*

Tu tikrai verta laimėti Lietuvių olimpiada ir... laimėjai! Tai beprotiškai fantastiškai džiugu.Kaip jau sakiau mano džiaugmas toks lig būčiau laimėjusi aš, o ne mano Gvazdikėlis. (hug)Šiaip ar taip, keliu už Tave dideli torto kąsnį, nes Tu to tikrai verta. :]***

Palaidotas savaitgalis

2009-03-27T11:47:00.000-07:00

Šiandien jau po pirmos pamokos ėjau namo krečiama šalčio. Peršalau. Ir atrodo gan stipriai. Na visu pirmą norėčiau padėkoti Donatai, kad padėjo man ištverti pirmąją pamoką, nes jaučiausi lig mane kas daužytu su puodu per galvą. Ačiū.. ;*

Eidama namo 'tiksliau važiuodama, prisiminiau įvyki antroje, o gal trečioje klasėje. Kažkada pradinėje.

Turėjau nestipria soga, bet jaučiausi gerai. Mama mane pažadino anksti rte, ir nors man miegas neėmė, aš persiutau kodėl ji taip elgiasi. Nuėjau ir užkaičiau virdulį. Pamaniau

"Pakišiu termomentrą, jis išils, ir parodžiusi mamai pasakysiu kaip man bloga, turiu temperatūros."

Žinoma, aš taip ir padariau. Tik atsitiko viena bėda: Po dviejų minučių termometras laikomas virš garuojančio puodo sprogo. :D Smagu. Geri laikai buvo...

P.s. Pradėjau nauja istorija, jei norite pamatyti spauskite čia. :}

Lūžis

2009-03-25T09:08:00.000-07:00

Lūžys. Po galais... Kiek galima? Aš pavargau. Nuoširdžiai sakant pavargau stengtis dėl R-way forumo, o mano beviltiškos pastangos nuėjo veltui. Padariau ką galėjau: Aktyviai dalyvavau diskusijose, susiradau gerų draugų ir labai daug ko išmokau. Kitaip sakant - Pasiėmiau visko ko tik buvo įmanoma pasiimti. Deja kaip suprantu, kai kuriems visiškai pofik ant žmonių kurie stengėsi ir tas KAŽKAS vėl padarė savo sugriaudamas visą forumą. Ir gerai... Daugiau nei piršto nepajudinsiu. Sėkmės jūms... Su kuriais bendravau bendrausiu ir toliau, o tie kurie norės susisieks su manim patis. Nesvarbu, kad forume niekas neištrins mano nicko. (manau). Manęs online ten nebus. Viskas. Kantrybė plyšo, ir atėjo laikas trauktis.

Sudauzytas korpusas

2009-03-22T07:26:00.000-07:00

Nekenciu kai rasau ne Lietuviskomis raidemis! Man tai taip negraziai atrodo... x[ Bet cia kitokiu nera. (Interneto kavineje) Ir deja taip teks rasyti visa savaite, nes siryt sudauziau kompo... korpusa. Na as tieisog zaidziau futbola ir netycia pataikiau i ji. ;D Tevams pasakiau, kad cia buvo isilauze vagys ir taip padare, bet jie zinoma nepatikejo ir atskaite morala isveze ji taisyti. Ech, o dar ryt pirmadienis... Dieve, kodel pasiemei kompa, o ne mane?! Begedis...

Nuo A iki B

2009-03-20T10:50:00.000-07:00

Šiandien eidama namo susipratau, kad paskutinį syki į blogą rašiau pirmadieni ir iškart susiprotėjau, kad reiks kuo greičiau prisėsti ir sumegzti keletą eilučių. Tiesa, šiandien eidama namo suvokiau ir dar šį bei tą. Pavyzdžiui tai, kad namo niekada neinu viena. Aplink mane visą laiką sukiojasi kokia klasės "šutvė" ir skaldo bairius, o aš visą jau nusivariusi nuo kojų taip pat sumykiu" Cha, cha, šitas tai geras". Kai namo eini viena pailsi. Nes Tave apstojus tyla labai ramina. ;D Keista, kad apie tai pagalvojau, nes paprastai man patikdavo eiti namo su draugais, bet šiandien supratau, kad visai gerai ir vienai..

Kas naujesnio? Penktadienis! O taip, ir tai viską pasako. Tiesa, mano savaitgalis užimtas iki pamatų ir tai pasako dar kai ką: Eilinis savaitgalio paaukojimas visuomenei. O sekmadienis... Sekmadieni teks pašventinti Lietuvių kalbai. Taip, tai! :[ Deja klasės auklėtoja vėl kaip ir praeitais metai išdalino Oratorių konkurso temas.

1. Dažniausios jaunimo problemos

2. Susvetimėjusi visuomenė

3. Ar literatūra pajėgi išauklėti žmogų?

Temų esmė ta, kad reikia apie tai surasti kuo daugiau informacijos ir atsistojus prieš klasę viską mintinai papasakoti susitalpindama į 3 minutes. Joo. Mėšlas, bet nėra kitos išeities. :x

Pasirinkau antrąją temą. Parašysiu apie rasizmą atvykus į užsienį. Tad praktiškai visos dvi dienos užgrobtos, o paguoda tik ta, kad išsimiegosiuuu... Tai vot. Daugiau nežinau ką pridurti.:D Gero jums savaitgalio, pailsėkit. :}*

Eilinis pirmadienis?

2009-03-16T11:31:00.000-07:00

Yees, pagaliau prisiruošiau parašyti į blogggą. Nežinau ką, bet labai užsinorėjau. :D Žinot ką? Vakar vakare nusprendžiau vykdyti programą "No copy/No paste". Žodžiu esmė tokia: Mokykloj niekam neduoti nusižiūrėti N.D. ir nieko neprašyti to daryti. Beet... Deja pirmąją pamoką suskydau ir nusižiūrėjau anglų nd. xDD* Beje, šiandien pas mus vėl lankėsi dyrikas su dainele "Kodėl visos bėdos vien šioje klasėje?!", "Jūs teršiat visą mokyklos vardą!!" Ką aš galiu padaryti, kad klasiokas užgėrė ir pabėgo iš paskutinės pamokos, o paskui jį ir dar penki? :D Nieko! Bet čia dar nieko. Smagiausia buvo kai Simona ėjo namo, užsižiūrėjo į gražų berną, o pro šalį važiuojanti "fūrą" aptaškė mane iki pat galvos. Puse veido buvo juodais purvo taškais... :DDD Ir dar... Ačiū Ramintai už draugišką bendravimą. :}**

Myliu! Geros savaitės. ;DDD*

Aš kadais šventai tikėjau meile...

2009-03-13T04:06:00.000-07:00

Aš kadais šventai tikėjau meile -
Aš buvau tikėjimo kvailys,
Rast norėjau tokią pačią kvailę.
Aš kadais šventai tikėjau meilę:
Pasaką nežemišką ir dailią...
Jos pažeisti niekas neišdrįs.
Aš kadais šventai tikėjau meile -
Aš buvau tikėjimo kvailys.

Aš dabar esu labai protingas -
Skeptiku pakrikštinau save.
Nors tikėjimo ir meilės stinga,
Aš dabar esu labai protingas,
Šalto liūdesio erdvėj sustingęs,
Ašarom ledinėm akyse,
Aš dabar esu labai protingas -
Skeptiku pakrikštinau save.

Trečiadienis

2009-03-11T07:27:00.000-07:00

Pagaliau sulaukiau laisvų dienų ir galėsiu likti ištikima sau - išsimiegoti. Vakar susimasčiau, kad netrukus išvažiuos iš Lietuvos man toks brangus žmogus ir... Jeigu jis negrįš? Jei jis liks ten, taip toli ir aš niekada su juo nebesesusitiksiu? Telefonu neprisiskambinsiu taip pat... Liks tik niekingasis skype. Tačiau kažin ar tam žmogui aš berūpėsiu kai jis ten turės tiek įspūdžiu. Po galais, aš nenoriu, kad mūsų keliai išsiskirtu! Nenoriu Tavęs prarasti kai ką tik "atgavau". Kokio velnio Tau ten? Negi negali viskas būti taip kaip ligi šiol? Matyt ne... Bjauriausia yra tai, kad aš nieko negaliu pakeisti, nes tai nuo manęs visiškai nepriklauso ir mane tai žiauriai erzina. Mane erzina tai, kad aš negaliu NIEKO padaryti. O juk žadėjai vasara atvykti į Klaipėdą... Nekenčiu tokių emocijų. Nekenčiu kai viskas priklauso nuo vieno žmogaus, o mano žodis yra bevertis. Deja yra kaip yra ir reikia gyventi toliau. Nuoširdžiai tikiuosi, kad Tu gryši, ir žinok, kad aš Tavęs labai lauksiu... :*

Su Gimtadieniu, Donata!

2009-03-07T08:54:00.000-08:00

Ech, ne pagavau Tavęs nei prie kompo nei prisiskambinti neišėjo. ;D Ką gi, belieka blogas. xD
Tad su Gimtadieniu Tave!
Sveikatos ar laimės nelinkėsiu, nes Tu ir taip sveika kaip ridikas. :}***
Tiesiog linksmų Tau metų, ir niekada neužmiršk šypsotis, nes turi nuostabią šypsena. :*
Ir kas be ko - neapleisk Svajonių. Buvai ir liksi Svajotoja. :}*
Gero Gimtadienio!

Oras

2009-03-07T08:46:00.000-08:00

Šiandien buvau prie jūros. Mažai žmonių ir gaivus oras... Reiktu ten nuvykti dažniau. Bet labaisunku prisiversti save savaitgalį važiuoti ten kur vėjas ir mažai civilizacijos. Grįžau kiek apsvaigus nuo tiek skaidraus oro ir užmigau. ;D Beje, turbūt pastebėjot naują blogo šabloną. Nors anas man patiko daug labiau, nes buvo susijęs su Erreway, pats metas naujam. :} Beje, dėkuj Sandrai, kad vargais ne galais išaiškino kaip jį reikia užsidėti, nes jau maniau, kad taip ir nesuprasiu. ;D Tai tiek. Gero savaitgalio ir nepamirškit 23:00 val. per TV6 įsijungti Hauso!

Savaitė

2009-03-04T10:23:00.000-08:00

Šiandien suėjo lygiai savaitė kai aš nesišnekusu mama. Dėl ko? Mat jos manimu aš ją sugėdinau prieš drauges "draskydama ir sprogdindama" akis. Ir? Eina ji ....! Nesišneka? Pirmyn! Jei ištvėriau savaite ištversiu ir dvi, o ji neištvers, nes jos nervų sistema to lygi nuliui. Ir žinot ką?Man px! Tegu daro ką nori. Aš daugiau neliesiu vieno nervo, nei vienos ašaros, nei vieno pasižeminimo, tegul daro ką nori ir netrukdo man gyventi.

Na gerai, o dabar iš tikrųjų...

Taip, mane bėsina, kad ji mane įgnoruoja ir nesikalba. Taip, aš labai noriu, kad ji mane apkabintu ir prieš einant miegoti pabučiuotu. Taip, aš jaučiuosi suknistai, kad vsią savaitę man tenka irgi "primesti" abejingos išraiška, bet bėda ta, kad jei noriu pakeisti savo mąstymą (Taip nusprendžiau nuo praeito penktadienio) turiu tvirtai laikytis ir nepasiduoti. Tad palinkėkit man sėkmės sukandus dantis tylėti. Ačiū. xD*

Prisiminimai

2009-03-02T10:58:00.002-08:00

Ar prisimeni kaip lyjant lietui kiaurai šlapi bėgom ir šokom per smėlį?

Aš prisimenu, ir niekada neužmiršiu nesvarbu, kad daugiau niekada taip nebus...

2009-03-02T10:58:00.001-08:00

Velnio nešta ir pamesta

2009-02-24T10:26:00.000-08:00

Ankščiau aš nesuprasdavau ką tai reiškia ir kodėl man mokytojai visą laiką bando "primest" šitą fraze. Aš bijojau klausti mamos, nes maniau, kad vėl pradės riaumot "Ką vėl iškrėtei mokykloje?!!!" Man buvo baisu ir dėl to, kad galbūt tai reiškia kažką blogo. xDDD Tai buvo tas pats kaip maniau jog žodžiai "Pasiskėlei galvą" reiškia, kad ji skilo į dvi dalis, gal todėl kai mokykloje supdamasi ant kėdės ir išgirdusi "Mokytoja, galva prasiskėlė!!!!!!!" aš pradėjau kilti ir atsistojusi maždaug 30 s. laksčiau aplink klase klykdama, kol galu gale apsičiupinėjusi galva supratau, kad ji vietoje. Taip pat kaip maniau, kad kai prakiūa dangus tai jis prakiūra tiesiogine šio žodžio prasme. Ir dar daugeis nesamoniu kaip "akis iššoka ant kaktos" ir t.t. O šiaip norėjau papasakoti apie tai kaip šiandien įgriuvau į balą ir ėjau namo visa šlapia, o viską mačiusi matematikos mokytoja krikštavo juokais. Nieko, rytoj aš jos nepasigailėsiu. :P Gero rytojaus trečiadienio be Hauso! (Grr... pikstu ant TV3)

Rytas

2009-02-22T02:28:00.000-08:00

Neskaitant to kad vakar su Rusne žiūrėjau iki ketvirtos val. "The Beatch" (Papludimys) atsikėliau gal anksti - 10:48 val. Jau reiktu slinkti namo bet tyngiu, o vien pagalvojus, kad kai gryšiu mama užkukaduos "Eik išplauk kambarius, nuvalyk dulkes, padaryk visas pamokas, pamink treniruoklį ir išvirk vakarienę...", beje rytoj į mokyklėlę! Valiooo.

Šypsena + Šokas = ?

2009-02-18T06:26:00.000-08:00

Šypsena. Kai prisimenu vaikystę, beveik kiekvienam "kadre" aš kvatojau ir švytėjau, o dabar neretai būnu susisikaupusi, ar liūdžiu. Kodėl? Kodėl vaikystėjemesbūnamtokie vėjavaikiški ir skraidom padebesiais, o pauglstėje vyksta tokia sparti nuotaikų kaita?
Blogiausia yra tai, kad ir kiek dėl to kaltintum kitus, gaiausiai suprasi, kad kaltininkas esi - Tu. Tai labai kvaila ir užknisa, bet nieko negaliu padaryti ir belieka pripažinti, kad bėgant metams vis mažiau šypsausi. Ok, dabar man 14, tai kas bus 50?! Savo geldišką šypseną į pasaulį išleisiu kartą per metus pamačiusi filmą "Vienas namuose"? Och... Ir dar kai pagalvoju, kad klasėje mokytojai mane vadina klounu... Negi kiti šypsosi dar rečiau? Otvelnias, visai susimaišiau. :D Šita tema beviltiška. ;DD Negi tik man kyla tokios problemos ir kvaili klausimai? Joooo. Tiek to apie tai. Vakar. Patyriau šoka. Tu išvažiuoji. Ten... Ir jei liksi visam laikui mesdaugiau niekada nebesusitiksim. Aš negaliu patikėti. Dar dabar kai apie tai pagalvoju man akis ant kaktos iššoka. Aš nenoriu, kadTu išvyktum. Labai nenoriu...